Atostogos
– laikas, kurio laukiame su viltimi atitrūkti, pailsėti, atgauti jėgas. Tačiau
paradoksalu – kuo jos arčiau, tuo daugiau streso patiriame. Galvoje sukasi
neužbaigtų darbų sąrašai, spaudžiantys projektų terminai, o elektroninis paštas
nuolat primena apie laukiančias pareigas. Atrodo, kad atostogoms kraunamės ne
tik lagaminus, bet ir visą biurą: „jeigu prireiks“, „jeigu negalės be manęs“,
„jeigu kils problemų“. Toks stresas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Tad, ką daryti, kad
paskutinės dienos prieš atostogas netaptų perdegimo laiku? Kaip pasiruošti
atostogoms taip, kad nereikėtų dirbti dvigubai jų išvakarėse? Patarimais
dalijasi su „Aconitum“ dirbanti gydytoja psichoterapeutė Ugnė Lindžiūtė.
Patiriamas kaltės jausmas
Nors atostogos turėtų
simbolizuoti poilsį, ramybę ir lengvumą, realybėje daugeliui tai tampa dar
vienu išbandymu. Nerimas prieš atsijungimą nuo darbų, lūkesčiai „viską suspėti“
ir „viską suplanuoti“ užspaudžia taip, kad atostogų džiaugsmas ima slopti.
„Prieš atostogas žmonės dažnai jaučia
spaudimą užbaigti visus darbus, todėl emocijos gali būti labiau įtemptos nei
džiugios. Žmonės dažnai jaučiasi išsiilgę poilsio, tačiau gyvename tokioje
kultūroje, kurioje veiklumas, produktyvumas ir atsakomybė yra stipriai
išaukštinti. Atsijungti nuo darbų dažnam reiškia palikti nebaigtus darbus,
patirti kaltės jausmą ar net baimę būti nebereikalingam. Tai ypač būdinga
žmonėms, kurie linkę tapatintis su savo profesiniais pasiekimais ar nuolat
jaučia poreikį būti naudingi. Prie
patiriamo streso prisideda dar ir pasiruošimo kelionei nerimas – kokius daiktus
susidėti, kaip kelionę suplanuoti ir apgalvoti taip, kad viskas vyktų
sklandžiai“, – sako gydytoja U. Lindžiūtė.
Sukelia daugiau žalos nei
naudos
Neretai prieš atostogas
įsijungia režimas „dabar turiu maksimaliai padirbėti, o tada – pelnytas
poilsis“. Tačiau šis požiūris, nors ir skamba logiškai, dažnai tampa emocinio
ir fizinio išsekimo spąstais. Užuot pamažu lėtinant tempą ir ruošiant save
perėjimui į ramybės režimą, daugelis renkasi priešingą kelią – maksimalų krūvį.
Pasak gydytojos, „privalau viską suspėti iki atostogų“ mentalitetas atneša
daugiau žalos nei naudos.
„Darbų „sprintas“ prieš
atostogas iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalus – tarsi logiška pabaigti viską,
kad galėtum ramiai ilsėtis. Tačiau jei įsijungia stiprus vidinis kritikas ar
perfekcionizmas – žmogus gali papulti į tam tikrus spąstus. Vidinis spaudimas
viską padaryti idealiai verčia žmogų veikti ne pagal savo galimybes, o pagal
įsivaizduojamus lūkesčius, kurie dažnai yra neįgyvendinami. Taip pat dažnai
įsijungia „viskas arba nieko“ mąstymas – žmogus ima tikėti, kad jei nesuspės
visko atlikti šimtu procentų, tai reiškia, kad jis yra nepakankamai geras ar
neatsakingas darbuotojas, kad nuvils vadovą ir komandą. Tokie aukšti lūkesčiai
sau sukelia kaltę, nerimą ir emocinį nuovargį. Vietoj to, kad žmogus pajaustų
džiaugsmą laukdamas atostogų, jis ima save spausti dar labiau, kad
„nusipelnytų“ atostogų. Galbūt pažįstate žmonių, kurie paskutinę savaitę prieš
atostogas dirba dvigubai, o tada pirmąsias atostogų dienas praleidžia sirgdami
ar tiesiog miegodami? Patyrus daug streso organizmo emociniai ir fiziniai resursai
išsenka, organizmas pirmiausia turi atsistatyti, o tik po to gali persijungti į
poilsio režimą. Toks veikimo modelis, kai norima išspausti iš savęs kuo daugiau,
ilgainiui gali vesti į perdegimą“, – įspėja U. Lindžiūtė.
Kūnas siunčia aiškius
signalus
Net jei mintyse kartojame, kad viskas gerai ir
„susitvarkysiu“, kūnas dažnai siunčia aiškius signalus, kad streso lygis
gerokai per aukštas. Prieš atostogas, kai tempas stipriai padidėja, šie ženklai
tampa dar ryškesni. Pasak gydytojos, patiriamą stresą išduoda tiek
fiziologiniai, tiek emociniai požymiai.
„Kūnas gana aiškiai išduoda patiriamą stresą. Pirmieji
ženklai gali būti įtampa raumenyse, galvos ar skrandžio skausmai, miego
sutrikimai – gali būti sunku užmigti arba prabundama nakties metu ar paryčiais.
Net neįsisąmoninus, kad patiriamas nerimas, galima pastebėti padidėjusį
dirglumą, sunkumą susikaupti, užplūstantį kaltės, bejėgiškumo jausmą ar emocinį
atbukimą“, – teigia gydytoja.
Svarbu atostogoms pradėti ruoštis iš
anksto
Daugelis galvoja, kad
atsipalaiduoti pavyks savaime – vos tik išvyksime. Tačiau jei atostogų
išvakarėse spaudžiame save iki maksimalios ribos, sunku tikėtis, kad kūnas ir
protas persijungs į ramybės būseną vien dėl to, kad esame prie jūros ar
kalnuose. Tikras poilsis prasideda dar gerokai prieš išvykstant – nuo to, kaip
planuojame darbus, kaip tvarkomės su vidiniu spaudimu ir kiek leidžiame sau
sustoti.
„Idealu atostogoms
ruoštis iš anksto ir realistiškai susiplanuoti darbų atlikimą, nepasilikti visko
paskutinei minutei, kad savaitė prieš atostogas nebūtų perkrauta. Svarbu
nepervertinti savo galimybių ir prioretizuoti darbus, o neskubias užduotis tiesiog
atidėti. Norint iš tikrųjų ilsėtis ir gyventi be nuolatinės vidinės įtampos,
svarbu ne tik pakeisti elgesį prieš atostogas, bet ir pažvelgti giliau – į savo
įsitikinimus ir turimas gyvenimo taisykles. Kodėl man sunku sustoti? Iš kur
kyla kaltė ilsintis? Tokius klausimus verta nagrinėti terapijoje, kur galima
išmokti atpažinti savo vidinį kritiką, dirbti su giluminėmis emocijomis,
pasąmoniniais įsitikinimais ir taisyklėmis. Taip pat svarbu turėti kasdienes
palaikančias rutinas: skirti laiko judėjimui, meditacijai ar kvėpavimo
praktikoms, tinkamai maitintis. Kai keičiasi vidinis santykis su savimi,
keičiasi ir mūsų veiksmai bei patiriamos būsenos. Viena vertingiausių dovanų
sau – sąmoningas sprendimas ilsėtis. Ne kaip „apdovanojimas už gerą elgesį“, o
kaip būtinybė palaikyti gerą fizinę ir emocinę būklę“, – tikina gydytoja U.
Lindžiūtė.
Stresui valdyti –
šafranas
Pasak gydytojos, norint
padėti organizmui sklandžiai pereiti į poilsio režimą, kartais prireikia
papildomų resursų. Viena iš natūralių ir moksliškai pagrįstų aktyviųjų medžiagų
– šafranas, kuris vis dažniau minimas kaip švelnus, bet veiksmingas
sąjungininkas emocinei pusiausvyrai palaikyti.
„Šafranas – tai
prieskonis, išgaunamas iš krokų žiedų piestelės. Tai vienas brangiausių
prieskonių pasaulyje dėl sudėtingo ir rankomis atliekamo derliaus nuėmimo.
Kiekviename žiede yra tik trys piestelės, todėl reikia apie šimto penkiasdešimt
žiedų vienam gramui šafrano gauti“, – sako gydytoja.
U. Lindžiūtė teigia, kad klinikiniai tyrimai rodo, jog šafrane esančios aktyviosios medžiagos, tokios kaip krocinas ir krocetinas, gali padidinti serotonino koncentraciją smegenyse, taip prisidėdamos prie geresnės emocinės savijautos. Svarbu tai, kad šafranas padeda valdyti stresą nesukeldamas mieguistumo – todėl ypač tinka tiems, kurie nori išlikti susikaupę ir aktyvūs, bet jaučia vidinę įtampą. Gydytoja priduria, kad šafranas vis dažniau įtraukiamas į augalinės kilmės papildus emocinei pusiausvyrai palaikyti. Vienas tokių – „Inolab“ maisto papildas „Atsparumas stresui“, kuriame šafrano ekstraktas veikia kartu su kitomis augalinėmis aktyviosiomis medžiagomis. Pasak gydytojos, ši sinergija padeda organizmui lengviau susidoroti su kasdieniu stresu, palaikyti psichinę sveikatą, atsipalaiduoti ir palaikyti emocinį stabilumą.