Aistuva. Žygis nuo Kairėnų pilkapių iki Balžio ežero

Žygiuosim apie 15 km per Kairėnus, Gailiūnus, Tapelius – iki Balžio ežero. Pakeliui aplankysim virtinę akmens ir bronzos amžiaus gyvenviečių miške prie Gailiūnų ir senovės ežero, kitados tyvuliavusio Šeškučių miške, pakrantėse. Pastarųjų metų archeologiniai tyrimai, vadovaujant Lukui Gaižauskui parodė, kokių vertingų radinių galima aptikti šiose apylinkėse.

Numatoma žygio pabaiga apie 16 val.; grįžti į Vilnių paprasta visuomeniniu transportu iš Balžio ežero stotelės (autobusas 39).

Žygio vedlys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.

Bilietai: https://www.vykintokeliai.lt/…/Aistuva-Nuo-Kair%C4%97n…
Bilieto kaina – 20 eurų asmeniui (vaikams iki 12 m. bilietų pirkti nereikia).

Aistuva – pėsčiųjų žygių ir ekskursijų automobiliais ciklas. Kaskart patekėjus jaunam mėnesiui, leisimės į kelią ieškodami nežinomų, lankydami primirštas ir jau išgarsintas paveldo vietas.

Prieš daugelį metų, tikėtina, ruošdamasis pirmajai Rasų šventei Kernavėje, Jonas Trinkūnas – būsimasis Krivis Jaunius – parašė Aistuvą ir šioje vizijoje kalbėdamas apie gyvybės ratą, tai ką mes pasaulyje regime, jaučiame, prabilo ir apie nepaprastą kelionę per aisčių genčių gyvenamus kraštus. Aistuva – tai milžiniška šalis: gali eiti devynis kartus po tris dienas ir naktis per ošiančius miškus, neprieisi krašto. Tyvuliuoja ežerai tarpumiškėse, plaukia susimąsčiusios upės, žaliuoja laukai, vilnija javai. Dunkso piliakalniai, šviečia svetingos pilys. Prieik arčiau gardo, pilies, šventyklos – tokiais žodžiais Aistuvą pažinti ir pamilti kvietė J. Trinkūnas.

2025 m. trylikos kelionių ciklas prasidės Vilniuje, Šventaragio slėnyje ir ves šiaurės kryptimi. Kitados panašiai – per Nemenčinę, Giedraičius, Balninkus, Užpalius Dauguvos link vedė laisvasis kelias, paminėtas 1338 m. Gedimino prekybinėje sutartyje su Livonijos ordinu. Pirmieji keturi žygiai vyks pėsčiomis, o vėliau ir jau didesnius atstumus, įveiksime automobiliais. Tokiu būdu per metus pereisime, pažinsime protėvių paveldo kelią – pirmąjį iš daugelio, kuriuos dar tik ketiname atrasti ir šiais atradimais dalytis.

Kilus klausimų kreipkitės telefonu +370 699 34637, el. paštu vykintokeliai@gmail.com arba Facebook žinute paskyroje Vykinto keliai.

(Rengėjai pasilieka teisę lankomų ekskursijos vietų sąrašą nežymiai keisti)