Metų pradžia dažnai būna kupina skambių pažadų – sveikiau maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių ar kaip tik įtraukti naujus, naudingus ritualus į kasdienybę. Tačiau, kaip pastebi gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė-Ivanauskė, nors sausio mėnesį daugelis yra kupini motyvacijos ir noro gyventi sveikiau, šaltuoju metų laiku mūsų organizmas dažnai reikalauja komforto – šiltų, sočių, bet ne visada sveikų patiekalų.
„Žiemos šaltukas skatina mus rinktis ne visada sveikus, tačiau jaukumą suteikiančius maisto produktus. Tai dažnai apsunkina gerų įpročių laikymąsi, net jei per Naujuosius tvirtai pasižadėjome gyventi kitaip“, – sako gydytoja. Bet kaip yra iš tikrųjų – ar metų pradžioje iš tiesų valgome sveikiau?
Lietuvoje gyventojai metų pradžioje užsakinėjo mažiau picų ir burgerių
Nors būtų galima tikėtis, kad metų pradžioje išaugs sveikų patiekalų, tokių kaip salotos, populiarumas, „Wolt“ platformos duomenys atskleidžia įdomias tendencijas. Sausio ir vasario mėnesiais, palyginti su lapkričiu ir gruodžiu, sveiko maisto ir salotų užsakymų skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 proc., Estijoje – 6,5 proc., o Latvijoje – net 9,5 proc. Tačiau bendrai užsakymuose visose Baltijos šalyse toliau karaliauja mėsainiai, picos ir sušiai – jų valgėme beveik tiek pat, kiek metų pabaigoje. Lietuvoje gyventojai ypač yra pamėgę kebabus. Per praėjusius metus šis patiekalas tapo populiariausių naktipiečių pasirinkimu – nakties metu tarp vidurnakčio ir 5 valandos ryto jų buvo užsakyta virš 20 tūkst.
Pasak „Wolt“ Baltijos šalių vadovo Manto Lomsargio, metų laikas ir oro sąlygos gali turėti įtakos sveiko maisto užsakymų mažėjimui. „Šaltais ir tamsiais žiemos mėnesiais žmonės dažniau renkasi sotesnius, šildančius patiekalus. Tai visiškai suprantama – juk maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir komforto dalis“, – teigia M. Lomsargis. Jis priduria, kad „Wolt“ nuolat siekia pasiūlyti sveikesnių alternatyvų, kad kiekvienas galėtų rasti savo poreikius atitinkančius pasirinkimus.
Dietologė: „Plakame save vos tik nepavyksta laikytis pažadų“
Gydytoja pastebi, kad nemažai žmonių į mitybos specialistus kreipiasi būtent po Naujųjų metų. „Daugelis tikisi pagaliau tapti geriausia savo versija – pradeda sportuoti, konsultuojasi su specialistais. Tačiau nauji įpročiai nesusiformuoja per kelias dienas. Svarbu į pokyčius žiūrėti palaipsniui ir nesigraužti, jei ne viskas pavyksta iškart. Tačiau būtent todėl daugelis savo pažadus pamiršta dar pirmąjį mėnesį“, – sako dietologė.
Anot specialistės, jei iškeliami nelogiški tikslai, daugelis nusivilia savimi ir praranda motyvaciją bandyti toliau. „Ne veltui sakoma: „Pradėsiu nuo pirmadienio“. O jei nepavyksta – laukiama kito pirmadienio, tada dar kitos savaitės… Todėl savo pacientams visada patariu pradėti nuo mažų žingsnių. Pavyzdžiui, rasti sau tinkamų būdų gerti daugiau vandens, vietoj saldainio suvalgyti obuolį, bent kartą per savaitę nueiti pasivaikščioti ar, jei įmanoma, į darbą keliauti pėsčiomis. Kai vienas iš šių dalykų tampa įpročiu, tuomet jau galima įtraukti naują tikslą. Taip siekdami savo mažų pergalių, jausime didesnį pasitenkinimo jausmą dėl išsiskiriančio dopamino, hormono, kuris ir toliau padės siekti norimo rezultato. Svarbu savęs pernelyg nespausti ir kelti realius tikslus, o jų siekti be pertraukų. Tokie maži pokyčiai ilgainiui taps naujais įpročiais“, – aiškina specialistė.
Svarbiausia, anot jos, yra subalansuoti judėjimą ir sveiką mitybą bei nekelti sau per aukštų lūkesčių. „Jei iš karto užsibrėšime per didelius tikslus, nusivylimas ateis greitai. Todėl geriausias būdas laikytis pažadų – mažais žingsneliais kurti įpročius, kurie ilgainiui taps gyvenimo būdu“, – reziumuoja E. Sabonaitytė-Ivanauskė.