Šiandien muzika tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Ji lydi mus visur — skamba kavinėse, prekybos centruose, automobilyje keliaujant į darbus ar namuose. Mėgstamų kūrinių klausymasis gali ne tik paveikti mus emociškai, padėti atsipalaiduoti, bet ir daryti įtaką bendrai sveikatai. Kaip skirtingi muzikos žanrai veikia mūsų organizmą? Ir kaip šį poveikį gali pastiprinti išmaniosios technologijos? Lėtinį skausmą sumažina 21 proc. Kai jaučiame.. Skaityti daugiau
Gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik pusė sergančius artimuosius prižiūrinčių žmonių (47 proc.) jaučiasi psichologiškai išsekę. Tačiau šis darbas dažnai lieka nematomas – visuomenė jį priima kaip natūralią šeimos pareigą. Dažniausiai ši našta tenka moterims, kurioms rūpinimasis sergančiu artimuoju tampa antrąja, nesuplanuota profesija. Pasak psichologės-psichoterapeutės Sigitos Pūrienės, tokia situacija susiformavo dėl giliai įsišaknijusių socialinių ir kultūrinių normų. „Stereotipiškai vyras rūpinasi materialiniais.. Skaityti daugiau
Nerimas – natūralus ir kiekvienam žmogui būdingas jausmas, kuris padeda susikaupti ir priimti svarbius sprendimus bei imtis veiksmų. Vis dėlto, užsitęsęs nerimastingumas gali virsti sutrikimu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Garliavos „InMedica“ klinikos medicinos psichologė Mantė Gaižauskaitė dalijasi įžvalgomis, kaip atskirti šią ribą ir ką daryti, kad galėtume efektyviai kontroliuoti nerimą. „Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija, padedanti pasiruošti ar išvengti sunkumų. Jis.. Skaityti daugiau
Vaikų ir paauglių socialinės gerovės rodikliai Lietuvoje prastėja. Bemaž pusei mūsų šalies vaikų ir paauglių stinga artimųjų, šeimos palaikymo, maždaug trečdalis patiria sunkumų bendraudami su tėvais, net 70 proc. jaunuolių nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi. Dauguma paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (HBSC) rodiklių– prastesni nei kitose Europos šalyse. Pastarasis Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi.. Skaityti daugiau
„Kai žmonės pastebi, kad nuotaika svyruoja, iškart skuba diagnozuoti –bipolinis sutrikimas“, –apie šių dienų hiperdiagnostikos tendencijas užsimena gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius. Plintant savidiagnozės madai, specialistas aiškina tikrojo bipolinio afektinio sutrikimo požymius. O kaip šią būklę paversti ne kliūtimi, bet kūrybos šaltiniu, savo pavyzdžiu rodo aktorius Marius Repšys. Diagnozės visiems „Šiandien turime daug „populiarių“ diagnozių. Daugelis paauglių, kuriems nesiseka mokytis, „turi“ aktyvumo ir.. Skaityti daugiau
„Esu interseksualus – mano organizmas negamina testosterono“, – toks atviras Eurovizijos laureato Salvadoro Sobralio pasidalijimas pernai sukėlė diskusijų bangą Europoje. Lietuvoje apie interlytiškumą kalbama vos puse lūpų, nors statistika rodo, kad beveik 2 proc. žmonių gimsta su biologiniais požymiais, kurie neatitinka įprastų lyties standartų. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkės Deimantės Juščiūtės, visuomenės žinių stoka stumia interlyčius asmenis į visuomenės užribį. Vyrauja dezinformacija „Lietuvoje.. Skaityti daugiau