Tikriausiai
ne kartą teko išgirsti, kad „jei jau tokie genai – nieko nepadarysi“. Tačiau šiandien
mokslas pateikia kiek kitokią versiją. Iš tiesų, genai – tik pradinis
scenarijus, o kaip jis bus išplėtotas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių. Epigenetika
– viena sparčiausiai besivystančių biologijos sričių – atskleidžia, kad
gyvenimo būdas, mityba, emocinė būsena, net aplinkos tarša ar socialiniai
ryšiai gali lemti, kurie mūsų genai bus aktyvūs, o kurie liks „išjungti“. Tad,
kokie veiksniai dažniausiai sukelia neigiamus epigenetinius pokyčius ir kaip
galime koreguoti savo epigenetinį kodą? Apie visa tai pasakoja „Aconitum“
konsultuojanti gydytoja endobiogenikė Ausma Krupavičė.
Genus galima „įjungti“ ir „išjungti“
Žmogui, pirmąkart
girdinčiam sąvoką „epigenetika“, gali būti keblu suprasti, kuo ji skiriasi nuo
genetikos ir kodėl apie ją vis dažniau kalba ne tik mokslininkai, bet ir
sveikatos specialistai. Tačiau būtent epigenetika šiandien atskleidžia vieną
svarbiausių žinučių: mes galime turėti didesnę įtaką savo sveikatai, nei iki
šiol manėme.
„Epigenetika
analizuoja, kaip aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai daro įtaką genų raiškai
bei reguliuoja organizmo funkcijas. Šie procesai lemia, kurie genai bus
aktyvuoti, o kurie – „išjungti“, priklausomai nuo
tokių veiksnių kaip mityba, aplinkos sąlygos ir propaguojamas gyvenimo būdas.
Vadinasi, daug galios yra mūsų pačių rankose – epigenetika įgalina mus keistis.
Iš esmės, epigenetika valdo genetiką – jei genomą įsivaizduotume kaip
kompiuterį, tai epigenomas būtų jo programinė įranga“, – aiškina A. Krupavičė.
Didžiulę įtaką
turi gyvenimo būdo pasirinkimai
Ne vienam atrodo,
kad paveldimumas – tai gyvenimo scenarijus, kurio pakeisti negalime. Tačiau
šiuolaikinis mokslas kviečia pažvelgti giliau ir suprasti: tai, kaip gyvename,
ką valgome, net ką jaučiame, gali daryti įtaką mūsų genų aktyvumui.
„Mes patys galime daryti teigiamą įtaką epigenetiniams procesams, nes
jie, daugiausia priklauso nuo mūsų kasdienių gyvenimo būdo pasirinkimų – mitybos,
fizinio aktyvumo, miego, streso. Tačiau tai reikalauja žinių ir supratimo, kas
naudinga, o kas gali būti žalinga. Tam tikrų medžiagų, maisto papildų
vartojimas per epigenetinius mechanizmus gali paveikti genų raišką. Kasdieniai mūsų pasirinkimai
– ar sportuojame, ar sveikai maitinamės, kiek streso patiriame, lemia
savijautą, polinkį į tam tikrus susirgimus“, – tvirtina endobiogenikė.
Epigenetiniai
procesai vyksta visą gyvenimą
Gydytojos teigimu,
kai kurie epigenetiniai pokyčiai įvyksta gan greitai, o kitų pasireiškimui
reikia ilgesnio laiko. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra nuolat
besikeičiantys procesai, kuriuos galima paveikti ir pakreipti kita linkme.
„Epigenetiniai procesai yra dinamiški
ir grįžtami. Skirtingai nei genetiniai pokyčiai, kurie yra
pastovūs, epigenetiniai gali kisti reaguodami į mitybą, fizinį aktyvumą, stresą, miego kokybę, aplinkos veiksnius ir
net socialinius ryšius. Pavyzdžiui, ilgai trunkantis
stresas gali sukelti nuoseklius epigenetinius pokyčius“, – sako A. Krupavičė.
Specialistė
pabrėžia, kad epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą, nuo pat pirmųjų
vystymosi akimirkų, o kiekvienas gyvenimo etapas skirtingai veikia mūsų
epigenetinį kodą. Dėl šios priežasties labai svarbu jau ankstyvame amžiuje
formuoti gerus įpročius.
„Epigenetiniai pokyčiai vyksta per visus žmogaus gyvenimo etapus.
Kiekvienas jų turi skirtingą poveikį epigenetiniam kodui. Jau vaisiaus
vystymosi metu veikiamas epigenomas. Mamos patiriamas stresas, mitybos
įpročiai, aplinkos toksinai turi įtakos vaisiaus formavimosi procesams, nes
lemia epigenetinius pokyčius. Po gimimo ir augant vis
daugiau išorinių aplinkos veiksnių pradeda daryti įtaką žmogaus vystymuisi. Ankstyvosios
gyvenimo patirtys, pavyzdžiui, santykiai su tėvais, lemia tolesnius
epigenetinius pokyčius, veikia besivystančias neuronų grandines. Teigiamos ir neigiamos patirtys ankstyvame gyvenime sukuria biologinę
atmintį, o epigenetiniai DNR pokyčiai įrašo šias patirtis į besivystančias
smegenų neuronines grandines, formuodami ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo
eigai. Suaugusiame amžiuje vidiniai signalai vis dar svarbūs fiziniam augimui
ir mokymuisi, tačiau pamažu didesnę reikšmę įgauna aplinkos bei socialinės
įtakos. Lankstus
epigenomas padeda mums prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir mokytis iš
savo patirties“, – pasakoja endobiogenikė.
Sritis sparčiai
vystosi
Nors epigenetika dar
ganėtinai nauja, tačiau sparčiai besivystanti mokslo
sritis. Žinios apie epigenetiką jau taikomos praktikoje – jos tampa pagrindu
kuriant naujus, moksliškai pagrįstus sprendimus. Vieną tokių pavyzdžių jau
galime matyti ir mūsų šalyje – remdamiesi epigenetikos principais, Šveicarijos
ir Lietuvos mokslininkai sukūrė inovatyvius produktus, galinčius prisidėti prie
genų aktyvumo reguliavimo. Lietuvoje pristatyta pirmoji epigenetinė „Aconitum“ maisto
papildų linija, skirta padėti reguliuoti genų veiklą per specifines
veikliąsias medžiagas. Pasak A. Krupavičės, epigenetiniai maisto papildai smarkiai
skiriasi nuo įprastinių papildų – jų veikimas pagrįstas visai kitokiu principu.
„Įprasti maisto papildai labiau orientuoti į trūkstamų
medžiagų, vitaminų atstatymą, papildymą. Epigenetiniuose papilduose esantys
ingredientai veikia epigenetinius mechanizmus, o per juos ir genų raišką,
moduliuoja ląstelių veiklą. Tai gali turėti ilgalaikį poveikį organizmo
sveikatai“, – teigia gydytoja.
Reaguoja į organizmo
energijos poreikius
Pasak endobiogenikės
A. Krupavičės, epigenetika atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant energijos
gamybą ir organizmo atsistatymo procesus.
„Epigenetika reguliuoja mūsų organizmo funkcijas per įvairius
mechanizmus, kurie veikia mūsų genų išraišką – ji nurodo, kuriems genams ir
kada būti aktyviems be pačių genų sekos pakeitimų. Epigenetiniai
mechanizmai kruopščiai reguliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą ir
uždegiminius procesus, padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir energijos gamybą
ląstelėse, reaguojant į organizmo energijos poreikius. Epigenetika ne tik keičia genų ekspresiją, bet ir prisideda prie
organizmo gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų energetinių poreikių ir
užtikrinti efektyvų atsistatymą po pažeidimų ar streso. Organizmas kasdien
susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, kenčia nuo oksidacinio streso,
uždegimo ar sužeidimų, kurie gali sutrikdyti ląstelių funkcijas. Epigenetiniai
pokyčiai padeda organizmui reaguoti į šiuos iššūkius. Pavyzdžiui, kai ląstelės
patiria stresą, epigenetiniai mechanizmai gali aktyvuoti tam tikrus genus,
kurie padeda kovoti su pažeidimais, taisyti DNR ar mažinti uždegimą“, –
pasakoja A. Krupavičė.
Stebima įtaka senėjimo procesams
Gydytoja endobiogenikė
priduria, kad epigenetika teikia daug vilčių ir ilgaamžiškumo srityje. Anot
specialistės, žinios apie epigenetiką padeda mokslininkams
kurti naujas strategijas, kurios galėtų atitolinti senėjimo procesą.
„Epigenetiniai žymenys
gali būti naudojami kaip indikatoriai, padedantys nustatyti individo biologinį
amžių, kuris gali skirtis nuo chronologinio amžiaus bei taip nuspėti sveikatos
būklę ateityje. Vieni labiausiai ištirtų veiksnių, turintys daug įtakos
senėjimo procesams – fizinis aktyvumas ir mityba. Daug kur akcentuojamas kalorijų ribojimas, teigiant, kad tai gali
sulėtinti senėjimo procesą ir taip prisidėti prie vidutinės ir maksimalios
gyvenimo trukmės ilginimo. Organizmui senstant trumpėja telomeros – chromosomų gale esančios struktūros. Įrodyta,
kad fermentas telomerazė gali pailginti telomeras, o šio fermento aktyvumą
lemia tokie veiksniai kaip mityba, aplinkos užterštumas, žalingi įpročiai,
fizinė veikla ir pan.“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
A. Krupavičė taip pat pabrėžia, kad epigenetika padeda geriau suprasti ir
nervų sistemos plastiškumą, kognityvinių procesų reguliaciją bei smegenų
senėjimo procesus.
„Smegenų vystymosi procesas yra labai jautrus epigenetiniams pokyčiams, kurie gali paveikti neuronų formavimąsi, jų jungtis ir bendrą nervų sistemos struktūrą. Epigenetiniai veiksniai daro įtaką tam, kaip reaguojame į stresą, kokie esame emociniu požiūriu, koks mūsų polinkis į psichikos sutrikimus. Epigenetiniai pokyčiai gali lemti uždegimo ar oksidacinio streso mechanizmų aktyvavimą, prisidedant prie neurodegeneracijos“, – apibendrindama sako gydytoja.