Atėjus žiemai, nejučia sugrįžta vaizdiniai iš vaikystės – girgždantis sniegas po kojomis, raustantys skruostai, šilta arbata po pasivaikščiojimo ir tas ypatingas jaukumo jausmas, kai išorinis pasaulis nurimsta, o laikas tarsi sustoja. Tačiau šiandienos vaikams žiema ne visada suteikia tuos pačius potyrius. Skaitmenizacijos amžiuje vaikai vis daugiau laiko praleidžia patalpose, o nuolatinis ekranų naudojimas tampa kasdiene rutina. SOS vaikų kaimai Lietuva pastebi, kad būtent žiemą išauga nerimo, įtampos ir nuotaikos svyravimų atvejų, o jautresniems ar psichologinių sunkumų patiriantiems vaikams šis sezonas gali būti dar sudėtingesnis.
Anot SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovės Rasos Zaidovaitės, žiemos metu vaikų emociniai poreikiai išryškėja labiausiai, todėl fizinis aktyvumas ir kokybiškas laikas su artimaisiais tampa kertiniais elementais, padedančiais išlaikyti gerą psichologinę savijautą.
„Žiemą fizinis aktyvumas mažėja, o laikas praleistas prie ekranų natūraliai išauga. Tai turi tiesioginės įtakos vaikų emocinei sveikatai. Judėjimas gryname ore mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti emocijas. Tačiau pats svarbiausias dalykas – suaugusiojo buvimas šalia. Vaikas jaučiasi stipresnis, kai jaučia, kad yra matomas, girdimas ir saugus“, – teigia Rasa Zaidovaitė.
SOS vaikų kaimai Lietuva atkreipia dėmesį, kad žiemą ypač svarbu išlaikyti dienos ritmą, pasirūpinti vaikų užimtumu ir užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą. Visa tai padeda vaikams lengviau tvarkytis su nuovargiu, nuotaikų svyravimais, motyvacijos stoka ir nerimu.
Riziką didina netinkamas gyvenimo būdas
Kalbėdama apie rizikos veiksnius, gydytoja D. Maskeliūnaitė pabrėžia paveldimumo svarbą. Pasak jos, jei tėvai ar kiti artimi šeimos nariai sirgo širdies ligomis jauname amžiuje, verta atkreipti dėmesį ir į savo širdies sveikatą.
„Viena dažniausių paveldimų būklių yra šeiminė hipercholesterolemija, kai dar vaikystėje kraujyje būna padidėjęs cholesterolio kiekis. Tokiu atveju labai svarbu kuo anksčiau atlikti lipidogramą ir pradėti reguliariai stebėti sveikatą. Vis dėlto dauguma širdies ligų nėra paveldimos – jas lemia netinkami kasdieniai įpročiai. Rūkymas, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, lėtinis stresas ir prastas miegas išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Jauni žmonės į kardiologus dažniausiai kreipiasi dėl širdies permušimų, spaudimo ar skausmo krūtinėje, dusulio, nereguliaraus, labai dažno arba reto pulso, taip pat dėl padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio kiekio. D. Maskeliūnaitės teigimu, itin svarbu nedelsti, jei skausmas krūtinėje tampa stiprus, pasireiškia fizinio krūvio metu ar net ramybės būsenoje, jei žmogus be aiškios priežasties nualpsta ar pradeda smarkiai dusti. Tokie simptomai gali signalizuoti rimtą širdies funkcijos sutrikimą, todėl skubi konsultacija su specialistu gali būti reikšminga.
Fizinis aktyvumas ir tarpusavio ryšys: vaikų emocinės sveikatos pagrindas žiemą
Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių vaikų emocijų reguliavimo būdų. Net trumpa aktyvi veikla padeda vaikui nusiraminti, sumažinti nerimą ir sustiprinti savivertę.
„Aktyvi veikla mažina nerimastingumą, nukreipdama įkyrų minčių srautą į veiksmą. Vaikas patiria mini sėkmės momentus, o būnant lauke emocinis poveikis dar stipresnis – gamta veikia per kvapus, vaizdus, temperatūrų kaitą“, – pažymi R. Zaidovaitė.
Vis dėlto judėjimas yra tik dalis vaikų emocinės sveikatos formulės. Ne mažiau svarbus ryšys su artimaisiais, kuris žiemą įgauna dar didesnę reikšmę. Trumpesnės dienos, mažiau veiklų ugdymo įstaigose ir išaugęs praleistas laikas namuose lemia, kad vaikams ypač reikia artumo, stabilumo ir buvimo kartu.
„Ryšys svarbus visus metus, tačiau žiemą vaikai gali jausti dar didesnį poreikį būti kartu – tiek fiziškai, tiek emociškai. Būdami tarp kitų vaikų, jie lengviau pasineria į žaidimą ir nuotykius, o veiklos lauke su tėvais stiprina tarpusavio ryšį. Suaugusiojo buvimas šalia, reiškia būti matomam ir priimtam“, – teigia programų vadovė.
Paprastos veiklos, tokios kaip, pasivaikščiojimas, sniego senio lipdymas, sniego mūšis ar rogutės, tampa ne tik smagia žiemos pramoga, bet ir svarbiu santykio kūrimo įrankiu.
Žiemos laikotarpis gali būti ypač sudėtingas vaikams, kurie yra patyrę psichologinių sunkumų ar trauminių patirčių. Jiems emocinė įtampa dažnai sustiprėja, o poreikis artumui išauga.
„Užtenka vieno žmogaus, kuris mato, supranta ir priima. Natūralus, tikromis emocijomis grįstas santykis turi milžinišką galią. Judėjimas ir buvimas kartu padeda vaikui atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir jaustis saugiam“, – pabrėžia R. Zaidovaitė.
Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu suteikti vaikams galimybių judėti, patirti džiaugsmingų akimirkų ir jausti stabilų suaugusiojo buvimą šalia – tiek fiziniame, tiek emociniame lygmenyje.
Partnerių indėlis į saugią ir prasmingą vaikų žiemą
SOS vaikų kaimai Lietuva šiuo metu rūpinasi daugiau nei 2 500 vaikų ir šeimų visoje šalyje. Kad žiemos sezonas vaikams būtų kupinas stabilumo, šilumos ir prasmingų patirčių, ypač svarbi aplinka, suteikianti galimybių judėti, tyrinėti ir jaustis saugiems.
Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda ir organizacijos partneriai. GF BANKAS, jau ne vienerius metus remiantis SOS vaikų kaimai Lietuva ir šiemet prisidėjo prie vaikų gyvenimo sąlygų gerinimo šeimynose ir vaikų dienos centruose. Šis indėlis leidžia kurti erdves, kuriose vaikai gali ne tik mokytis ar ilsėtis, bet ir patirti judėjimo džiaugsmą bei išgyventi bendrystės akimirkas – taip svarbias jų emocinei sveikatai žiemą.
Žiema – tai metas, kai vaikams ypač svarbu likti fiziškai aktyviems, patirti džiaugsmo kupinas akimirkas ir jausti artimųjų palaikymą. Kiekviena bendra akimirka, pasivaikščiojimas ar žaidimas lauke stiprina vaiko emocinį pasaulį ir kuria prisiminimus, kurie išliks atmintyje daugelį metų ir klos pamatą jo savivertei ir gebėjimui kurti tvirtus, saugius santykius ateityje.
Pranešimą paskelbė: Justina Šereikaitė, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija