Kasmet Lietuvoje plaučių vėžys diagnozuojamas maždaug 1500 pacientų, o apie 1000 miršta nepaisant taikomo gydymo. Taip nutinka todėl, kad ligos simptomai dažnai primena kitus plaučių sutrikimus, tokius kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchitas. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Pulmonologijos centro gydytojas pulmonologas Arvydas Valavičius pabrėžia, jog profilaktinis patikrinimas ir ankstyva su rūkymu susijusių ligų diagnostika dažniausiai yra vienintelė galimybė išgyti ir susigrąžinti kokybišką gyvenimą.
„Plaučiai turi unikalią savybę – juose nėra nervinių receptorių, todėl žmogus nejaučia skausmo. Dėl šios priežasties ankstyvose plaučių vėžio stadijose simptomai dažniausiai nepasireiškia. Kai atsiranda stiprus kosulys, dusulys ar atsikosėjimas krauju, tai jau gali būti vėlyvųjų stadijų požymiai, rodantys, kad vėžys peraugo į bronchus ir toliau progresuoja. Rūkantieji neretai nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus manydami, jog tai tiesiog rūkymo pasekmė. Tačiau ypatingai pavojinga situacija susidaro, jei tarp šeimos narių yra sirgusių plaučių vėžiu – tuomet ligos tikimybė tampa kelis kartus didesnė“, – sako gydytojas pulmonologas.
Didelę žalą daro ir pasyvus rūkymas
Rūkymas yra vienas pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Jei žmogus rūko daugiau nei 15 metų ir surūko bent pakelį cigarečių per dieną, tikimybė susirgti išauga kelis šimtus kartų. Vis dėlto, plaučių vėžio atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs tik su surūkytų cigarečių kiekiu – kartais pakanka ir vos kelių cigarečių per dieną. Be to, pastaraisiais metais vis dažniau ši liga diagnozuojama ir nerūkantiems žmonėms. Tikslios priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau įtakos gali turėti aplinkos tarša, pasyvus rūkymas ar kiti kenksmingi veiksniai.
„Jei žmogus rūko bent 15 metų ir yra vyresnis nei 50 metų, jam pravartu išsitirti dėl plaučių vėžio. Ypač tai svarbu tiems, kurių giminėje buvo ar yra sergančių šia liga. Profilaktinis patikrinimas naudingas ne tik plaučių vėžio ankstyvai diagnostikai – jo metu gali būti aptiktos ir kitos krūtinės ląstos būklės bei ligos, kurios iki tol nesukėlė jokių simptomų“, – tikina A. Valavičius.
Kuo anksčiau diagnozuojamas plaučių vėžys, tuo didesnė tikimybė pasveikti. „Geriau dešimt ar net šimtą kartų tikrintis profilaktiškai nei tai padaryti per vėlai. Stipriausia motyvacija mesti rūkyti turėtų būti noras kuo ilgiau ir kokybiškiau gyventi, nes gyvenimas yra gražus. Rūkymas – tai lėtinė savižudybės forma“, – įsitikinęs gydytojas pulmonologas.
MDKT – vienas pažangiausių diagnostikos metodų
A. Valavičius pasakoja, kad atliekant įprastą rentgeno tyrimą, matomi tik didesni dariniai, kurių dydis matuojamas centimetrais. Dažniausiai tai jau III–IV stadijos plaučių vėžiui būdingi pakitimai, dažnai lydimi artimesnio ar tolimesnio vėžio išplitimo. Tuo metu kompiuterinė tomografija (KT) leidžia aptikti ir milimetrinius pakitimus, kurie būdingi ankstyvosioms – I–II ligos stadijoms.
„Siekiant sumažinti spinduliuotės poveikį, profilaktiniams tyrimams taikoma speciali mažų spinduliuotės dozių programa, kuri yra saugi pacientui. Dėl šios priežasties ji vadinama mažų dozių kompiuterine tomografija (MDKT). Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokių kitų metodų, leidžiančių anksti diagnozuoti plaučių vėžį. Įvairūs kraujo žymenys nėra patikimi – jie negali nei patvirtinti, nei paneigti šios ligos diagnozės“, – teigia gydytojas pulmonologas.
Nustačius plaučių vėžį I ar II stadijoje, yra didelė tikimybė visiškai pasveikti. Tačiau jei liga diagnozuojama III ar IV stadijoje, net 80 proc. atvejų visiškas išgijimas tampa neįmanomas. Tokiais atvejais, taikant naujausius gydymo metodus, galima tik prailginti išgyvenimo laiką ir kiek pagerinti gyvenimo kokybę. Šiuo metu MDKT tyrimo dažnumas nėra griežtai reglamentuotas, tačiau pravartu jį atlikti kas 1–3 metus, ypač jei žmogus toliau rūko arba yra veikiamas kenksmingų aplinkos veiksnių. Svarbu nepamiršti, kad nauji dariniai gali atsirasti bet kuriuo metu, todėl reguliarus stebėjimas yra būtinas.
Kosulys gali slėpti ir lėtinę ligą
Rūkymas lemia ne tik plaučių vėžį, bet ir 90 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) atvejų. Nors ši liga dažniausiai nėra tiesioginė mirties priežastis, ji labai stipriai pablogina gyvenimo kokybę. Sergantysis gali būti priverstas didžiąją laiko dalį praleisti sėdėdamas, jo kvėpavimas tampa garsus, lūpos pamėlynuoja, o nuolatinis oro trūkumas sukelia didžiulį diskomfortą.
„Pirmasis LOPL požymis – rytinis kosulys. Ligai progresuojant, jis tampa vis dažnesnis ir ilgainiui vargina visą dieną. Taip pat gali pasireikšti švokštimas ar „cypimas“ krūtinėje kosint ar giliau pakosėjus. Toliau vystantis ligai, atsiranda vis stiprėjantis dusulys fizinio krūvio metu, o vėlesnėse stadijose – net ir ramybėje. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo labiau galima sulėtinti jos progresavimą. Jei LOPL pereina į vėlyvas stadijas, ji tampa nepagydoma – dusulys stiprėja, fizinio krūvio netoleravimas didėja, gyvenimo kokybė smarkiai krenta. Tokiais atvejais pacientams reikia vis stipresnių vaistų, o vėliau ir papildomo deguonies, kad jie bent jau galėtų pakenčiamai gyventi“, – sako Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ gydytojas pulmonologas A. Valavičius.
Pagrindinis tyrimas LOPL diagnozei nustatyti – spirometrija. Jo metu pacientas kvėpuoja į specialų aparatą, kuris įvertina bronchų pralaidumą ir plaučių tūrius. Taip pat atliekamas bronchodilatacinis mėginys – tyrimo metu pacientui skiriamas bronchus plečiantis vaistas, siekiant patikrinti bronchų reakciją. Tai leidžia atskirti LOPL nuo bronchinės astmos. Tyrimas yra neinvazinis ir gali būti atliekamas visiems pacientams.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. gruodį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.