Kovo 27-oji – reikšminga diena pasaulio sveikatos bendruomenei: pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vaistų vartojimo režimo nesilaikymą, kuris lemia prastesnius gydymo rezultatus bei didesnes išlaidas sveikatos apsaugos sistemai, rašoma Lietuvos kardiologų draugijos pranešime žiniasklaidai.
Praėjusių metų rugsėjį Tarptautinė arterinės hipertenzijos draugija pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos svarbą. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į problemą ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus atsakingai laikytis gydytojų rekomendacijų.
Šios dienos išvakarėse, kovo 26-ąją, Vilniuje vyko ekspertinė diskusija tema: „Kodėl būtina laikytis gydytojų rekomendacijų?“, kurioje dalyvavo žinomi sveikatos priežiūros ekspertai, institucijų atstovai ir medikų bendruomenės lyderiai: prof. dr. Tomas Lapinskas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms; prof. dr. Gintarė Šakalytė, LSMU Lietuvos Kardiologijos instituto direktorė; prof. dr. Marius Miglinas, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas, Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas bei Anželika Oraitė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorė.
Diskusijos metuaptartos pagrindinės priežastys, dėl kurių lėtinėmis ligomis sergantys pacientai ne visuomet laikosi gydymo režimo, ir ieškota praktinių sprendimų, kaip stiprinti gydymo plano laikymosi kultūrą Lietuvoje.
Svarbus šios diskusijos akcentas – pristatytas kovo 13 d. pasirašytas nacionalinis „Sutarimas dėl atsakingo vaistų vartojimo kaip prioriteto širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės gerinimui Lietuvoje“. Šį dokumentą inicijavo Lietuvos kardiologų draugija, o pasirašė 14 gydytojų, vaistininkų, slaugytojų ir pacientų organizacijų, draugijų bei asociacijų atstovai.
Tai – pirmasis tokio pobūdžio tarpdisciplininis susitarimas, vienijantis skirtingas sveikatos sistemos grandis. Jo esmė – ne tik inicijuoti dialogą, bet ir imtis konkrečių, ilgalaikių veiksmų, siekiant stiprinti širdies ir kraujagyslių ligų kontrolę.
Pasak prof. T. Lapinsko, viena dažniausių klaidų – vaistų vartojimo nutraukimas, kai pacientas pasijunta geriau. Taip pat pacientai baiminasi šalutinių poveikių, o neretai tiesiog pamiršta vartoti vaistus arba jų turi gerti tiek daug, kad tampa sunku susigaudyti.
„Atsakingas vaistų vartojimas – tai visos visuomenės rūpestis, o ne vien paciento atsakomybė. Todėl nusprendėme inicijuoti nacionalinį susitarimą, nes kardiologai vieni šios problemos neišspręs. Tam būtinas visų grandžių įsitraukimas: nuo vaistininkų ir slaugytojų iki pačių pacientų. Sutarimu įsipareigojome bendromis jėgomis žengti kryptingus žingsnius, kad vaistų vartojimo kultūra Lietuvoje keistųsi,“ – teigė ekspertas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas antras pacientas nesilaiko paskirto gydymo režimo. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali – tyrimai rodo, kad apie 40 proc. arterine hipertenzija sergančių pacientų nevartoja vaistų taip, kaip paskyrė gydytojas. Dėl to prastėja gydymo rezultatai, didėja komplikacijų rizika, o kartu auga ir sveikatos priežiūros sistemos sąnaudos.
Pasak prof. dr. Gintarė Šakalytės, LSMU Lietuvos Kardiologijos instituto direktorės, du trečdaliai suaugusių žmonių serga arterine hipertenzija. Jei penkiasdešimties sulaukęs žmogus dar turi normalų kraujospūdį, tikimybė, kad jis per likusį gyvenimą susidurs su šia liga – devyni iš dešimties.
„Tai rodo, kokia plačiai paplitusi ir svarbi ši problema. Ką tik baigėme tyrimą, kurio rezultatai dar nėra publikuoti mokslinėje literatūroje. Tyrimo metu vertinome Kauno miesto 25–70 m. amžiaus gyventojų sveikatos rodiklius. Tyrimo duomenimis, arterine hipertenzija serga apie 75 proc. vyrų ir 50 proc. moterų 45–65 m. amžiaus grupėje. Lygindami duomenis su ankstesniais dešimtmečiais, matome, kad vyrų sergamumas per nepriklausomybės laikotarpį išaugo maždaug 10 proc., o moterų – tiek pat procentų sumažėjo. Viena iš galimų priežasčių – pokyčiai kūno masėje. Kiekvienas papildomas kilogramas didina kraujo spaudimą“, – pažymi G. Šakalytė.
Ji taip pat priduria, jog arterinė hipertenzija – tai liga, kuri reikalauja sistemingo gydymo. „Kol dar nesergame – galime taikyti sveikos gyvensenos principus ir taip ligos išvengti. Tačiau kai liga jau nustatyta, būtinas kompleksinis požiūris: ir nemedikamentinės priemonės, ir paskirti vaistai. Vien fizinio aktyvumo ar mitybos pokyčių tuomet jau nepakanka.“
Jai pritaria ir prof. M. Miglinas, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas, Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas: „Turime išsivysčiusią sveikatos sistemą, dauguma vaistų, sergantiems lėtinėmis ligomis yra kompensuojami, o tai reiškia – visiems prieinami. Tačiau vis dar turime aukštus sergamumo ir net mirštamumo rodiklius, todėl labai svarbu mums, kaip gydytojams, susitelkti informuojant visuomenę“.
Visi specialistai sutaria – rūpintis savo sveikata turime kiekvienas, tačiau gydytojai ir sveikatos priežiūros atstovai turi būti vieningi ir tikslingai veikti siekiant informuoti pacientus ir formuoti teisingus jų įpročius. Tad Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos iniciatoriai primena, kad rūpinimasis savo sveikata prasideda nuo atsakingų kasdienių sprendimų ir pasitikėjimo savo gydytoju.