Ar žinojote, kad vasarą turime pakeisti savo kasdienę rutiną? Mūsų organizmas turi prisitaikyti prie besikeičiančio oro, intensyvesnės saulės ir didesnio skysčių suvartojimo. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, mėgaujamės aktyviu laisvalaikiu, keliaujame, vėliau einame miegoti ir, neretu atveju, apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Šeimos medicinos centro gydytoja Kamilė Gricienė pateikia rekomendacijas, padėsiančias vasaros metu palaikyti gerą savijautą.
Reguliariai apžiūrėkite apgamus
Išsiilgę saulės ir šilumos, neretai persistengiame: atvirais saulės spinduliais mėgaujamės kur kas ilgiau nei derėtų, o dažnu atveju pamirštame naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Po itin saulėtų dienų žmonės skundžiasi atsiradusiomis pigmentinėmis dėmėmis, nudegimais, laikui bėgant ir fotosenėjimu. Ultravioletiniai saulės spinduliai taip pat skatina apgamų pokyčius, todėl sugrįžtant saulės kaitrai patariama pasirūpinti savo oda – naudoti ne tik stiprią apsaugą turinčias priemones (SPF 50), bet ir reguliariai tikrinti apgamus.
„Ypač svarbu stebėti kūno apgamus: ar nepakito jų dydis, kraštų forma, spalvos tolygumas, intensyvumas. Pastebėjus pokyčius, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją – įvertinęs situaciją, jis gali pacientą papildomai nukreipti pas gyd. dermatovenerologą. Kiekvienam asmeniui kartą per metus vizitas pas gyd. dermatovonerologą yra nemokamas“ – sako gyd. K. Gricienė.
Tam, kad nereikėtų dažnai varstyti gydytojų duris, K. Gricienė rekomenduoja vengti saulės piko valandomis nuo 11 iki 15 val., nešioti akinius nuo saulės ir nepamiršti galvos apdangalų. Svarbu nepamiršti, kad apsauginių kremų nuo saulės poveikis atsiranda praėjus maždaug 30 minučių po kremo panaudojimo ir trunka iki dviejų-trijų valandų.
Atlikite vitaminų ir mineralų testą
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad vasarai įpusėjus, žmonės gali pajusti atsirandantį nuovargį ir kitų išsibalansavusios nervų sistemos požymių, taip pat pastebėti plaukų, odos ir nagų nusilpimą. Ji pataria nelaukti, kol simptomai stiprės, pasitikrinti sveikatą ir priemonių organizmo stiprinimui imtis nedelsiant.
„Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukę pacientai ieško konkrečių maisto papildų, tačiau paklausus, ar jie yra atlikę vitaminų ir mineralų tyrimus, sulaukiame neigiamo atsakymo. Kartais net ir toks simptomas kaip nuovargis gali būti sukeltas skirtingų vitaminų trūkumo – tiek magnio, tiek vitamino C ar B grupės vitaminų. Jeigu asmuo skundžiasi slenkančiais plaukais, jam gali trūkti net geležies“, – sako specialistė.
J. Aleknienės teigimu, pasitikrinti vitaminų ir mineralų kiekį organizme, technologijų pagalba, šiandien yra ypač paprasta – užtenka užsukti į vaistinę. „Šio tyrimo metu, įvertinama, ar žmogui trūksta tokių vitaminų ir mikroelementų kaip biotinas, vitaminas C, magnis, cinkas, selenas, vitaminas E, folio rūgštis bei vieni svarbiausių B grupės vitaminų – B1, B2 ir B6. Vitaminų ir mineralų balanso palaikymas yra itin svarbus mūsų gerai savijautai, todėl šis tyrimas gali tapti pirmu žingsniu geresnės sveikatos link“, – pasakoja vaistininkė.
Vitaminų ir mineralų tyrimas yra atliekamas greitai ir neinvaziniu būdu, o tyrimo rezultatai pateikiami iš karto. Tam, kad tyrimo eiga būtų sklandesnė, o rezultatai – patogiau atvaizduojami, vaistinių tinklas ir technologijų bendrovė „Samsung“ atrado sprendimą – vaistinėse naudotis kompanijos pasiūlytomis ir tam puikiai tinkančiomis planšetėmis.
Lengvai stebėkite savo kraujo spaudimą
Šeimos gydytojos K. Gricienės teigimu, vasaros metu mūsų organizmas susiduria su iššūkiais. Vartojant nepakankamai skysčių, neišsimiegojus arba esant nepakankamam fiziniam aktyvumui, gali sutrikti širdies ritmas, kilti pulsas, bei pakisti kraujospūdis. O užsitęsęs kraujospūdžio padidėjimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.
„Svarbu sekti savo kraujospūdį ir prisitaikyti prie atsiradusių pokyčių – užtikrinti reikiamą skysčių suvartojimą. Suaugęs žmogus per dieną turėtų suvartoti bent 1,5-2 litrus skysčių (kava, sriubos, saldinti gėrimai į šį kiekį neįskaičiuojami). Taip pat reikėtų reguliariai stebėti kraujospūdį, normalaus kraujo spaudimo ribos yra nuo 90/60 iki 140/90 mmHg. Jeigu kraujospūdis sumažėja iki <110/90 mmHg, galima svarstyti laikiną antihipertenzinių vaistų dozės korekciją, tačiau tai turite aptarti su šeimos gydytoju“, – rekomenduoja medikė.
Gydytoja primena, kad norint išlaikyti normalius širdies rodiklius svarbu reguliariai mankštintis, būti gryname ore gamtoje, valgyti šviežias daržoves ir vaisius, gerai išsimiegoti ir rūpintis psichologine sveikata.
Šiandien rūpintis savo sveikata kur kas paprasčiau ir išmaniųjų įrenginių dėka. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje buvo pristatyti išmanieji laikrodžiai „Galaxy Watch6“, su kuriais galima ne tik sekti savo kraujospūdį, bet ir tikrinti miego kokybę ar fizinę būklę. Kraujospūdžio matavimo ir elektrokardiogramos stebėjimo funkcijas papildė nereguliaraus širdies ritmo įspėjimo pranešimai, fone sekantys širdies ritmą dėl galimo prieširdžių virpėjimo atsiradimo net tada, kai asmuo miega. Šiuos sveikatai svarbius rodiklius galima išsisaugoti išmaniuosiuose laikrodžiuose, o prireikus – informacija pasidalinti su sveikatos priežiūros specialistu.