Vaikų su autizmu savarankiškumo ugdymas

Tikslams išsikelti turime atsižvelgti į :

1. Vaiko savarankiškumą pagal jo amžių. t. y. tai, ką turi gebėti atlikti vaikas būdamas tam tikro amžiaus ir ko dar negeba atlikti.
2. Pažintinius vaiko gebėjimus. Išsiaiškinkite, ar vaikas geba sukoncentruoti dėmesį į vieną veiklą, o galbūt geba perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos ar jį paskirstyti tuo pat metu žaisdamas ir klausydamas instrukcijų.
3. Funkcinius vaiko gebėjimus. Stebėkite, ar vaikas geba paimti, suimti priemonę ar daiktą.
4. Aplinkos pritaikymą. Stebėkite ir įvertinkite aplinką, ar ji pritaikyta vaikui savarankiškai naudotis tam tikromis priemonėmis, ar nereikia įsigyti pagalbinių priemonių.
5. Sensorinius ypatumus. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko sensorinius ypatumus ir užtikrinti, kad veikla ar priemonė jo nestimuliuotų ir nesukeltų nemalonių potyrių.
6. Tėvų norus ir poreikius. Svarbu šeimoje išskirti prioritetus, kuriems teikiama pirmenybė, ir žingsnis po žingsnio mokyti, rodant pavyzdį.

Su kokiais sunkumais susiduriama ugdant autistą?

Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami. Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, suvokti pasaulį padeda veikla ir judesiai. Sensorinė integracija – tai neurologinis procesas, kurio metu priimama informacija iš jutimų. Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu. Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose. Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip. Jiems būdingi tokie sutrikimai:

• Dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus. Todėl jie tampa neramūs, negali susikaupti, dengiasi rankomis ausis, sunkiai orientuojasi aplinkoje;
• Net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti. Jie gali nepastebėti tokių svarbių dalykų, kaip žmogaus veido išraiška, gestai ar net rašytinė instrukcija;
• Uosto daiktus. Kartais nemalonūs kvapai jiems patinka labiau negu malonūs;
• Valgo tik tam tikros temperatūros, skonio, konsistencijos, atitinkamai patiektą, maistą. Dažnai patinka labai aštrus arba karštas maistas;
• Ragauja nevalgomus daiktus.

Pažinimo proceso bėdos

Pažinimas dažnai susijęs su sensorinės integracijos problemomis. ASS turintiems vaikams būdinga:

• Perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms;  Kad atsvertume šį elgesio nukrypimą pamėginkime sukoncentruoti dėmesį į vieną objektą, padedant išskirti vieną detalę, po kitos. Sufokusavimo reikia mokyti taip, kad objektas nebūtų detalus.
• Prasmės suvokimo sunkumai; Suvokti prasmę kartais sunku autistams, kurie nėra anksčiau susidūrę su tokia fraze, posakiu ar dalyku, tai reikia suvokti kaip papildomą paaiškinimą ir frazės pakartojimą, tam, kad būtų įsimenama.
• Ribotas gebėjimas atskirti esminius dalykus nuo antraeilių; Pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu neapkraunant vaiko. Daryti neskubant mažais žingsneliais būtiniausias užduotis. Po to vaikas išmoksta kas yra pagrindinės priežastys, o kurios ne tokios svarbios.
• Ribotas daiktų ir veiksmų tarpusavio ryšio suvokimas; Vaikui reikia paaiškinti tai, kad viskam yra atoveiksmis. Jei sulaužėme daiktą – jis nebesusiklijuos, nebent mes patys įvertinę jo žalą imsime ir jį suklijuosime.
• Sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai; Padeda kortelės, įvairūs užrašai, skiriami akivaizdžiai įprastiems dalykams apie kuriuos irgi reikia pagalvoti.
• Negebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui; Tuo reikia naudotis kaip esminiu sugeebėjimu, nes koncentracija tuomet išlaikoma ilgiau, o ir pats dalykas atliekamas kruopščiau.
• Įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, negebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą; Kad vaikas priprastų reikia ugdyti jį nuo mažens, o kadangi šie vaikai ir taip turi sunkumų reikia juos nuolatos ugdyti. Pasitelkiant įvairius pavyzdžius, kaip tarkim, priminimus, jog vakar padarei taip, tuomet ir šiandien gali tai.
• Dėmesingumo ir susikaupimo stoka; Dėmesį ir mes prarandame ganėtinai greitai, o kadangi dėmesio stoka yra negerai, turime išmokti daryti pertraukas ir vaikui suteikti didesnį dėmesį į tai, ką jis nori veikti tuo metu, vėliau veikla gali kisti, tačiau susikaupimas veiklai turi likti toks pat.
• Negebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų (ypač jeigu jos prieštarauja viena kitai); Paprastas, elementarus paaiškinimas, jog galima vienai idėjai priskirti keletą dalykų yra gerai. Reikia sutelkti dėmesį į vieną dalyką, o vėliau prijungti, kad smegenys suvoktų, jog yra du, ne vienas. Ir tai galima daryti kad ir žaidybine forma.
• Savęs ir kitų suvokimo sunkumai; Vaikutis gali nesuprasti iš kur kyla emocijos, kodėl mintys yra kitokios ir t.t. Tačiau reikia nuoseklaus darbo, įrodymo, jog vaikai visi yra unikalūs ir turi įvairiausių savybių. Kadangi verta pažindinti vaiką tiek su emocijomis, tiek su jausmais ir gilinantis į juos plečiasi mąstymo ir suvokimo spektras.
• Ribotas interesų ratas. Išskirti kelis interesus nėra blogai. Tuo galima naudotis, kad pasiektumėme taip, jog vaikas sutelktų visą dėmesį ir jo tai neapkrautų, o padėtų jaustis žvaliai ir motyvuotų.

Autistai turi savąjį pasaulį, kurį reikia pritaikyti kasdieniam gyvenimui, tad pateikiami keletas kelių tai palengvinti. Svarbu suprasti, kad tai ,,kitokie-ypatingi‘‘ vaikai, kuriems reikia dėmesio ir meilės lygiai tiek pat, o kartias daug daugiau. Savarankiškumo ugdymas vaikui yra atsakingas darbas, dėl to autistuams tai kelia dar daugiau sunkumų. Problemos kelius galime pakreipti taip, jog su atjauta žiūrėtume į vaiką, siekiantį būti savimi. O būti savimi yra svarbu suvokiant savo savarankiškumą.