„Kai žmogus yra apsvaigęs, jo mąstymas tampa tunelinis – jis mato tik tai, kas vyksta čia ir dabar, o rizika ir pasekmės tiesiog iškrenta iš galvos”, – sako gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Anot jo, būtent tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pervertina savo jėgas ir sėda prie vairo išgėrę.
Tą patvirtina ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa. 65 proc. lietuvių mano, kad vairuoti išgėrus juos verčia klaidingas savo blaivumo suvokimas. Absoliuti dauguma žmonių imtų abejoti, ar išgėręs asmuo gali vairuoti, tačiau tik 16 proc. apsvaigusių vairuotojų nuo tokio veiksmo buvo stabdomi aplinkinių.
Mato, bet bijo
Net jei žmonės suvokia, kad išgėrusio asmens sprendimas sėsti prie vairo yra pavojingas, jie dažnai nesiima jokių veiksmų, sako D. Jakučionis.
Pasak jo, tokiais atvejais veikia keli psichologiniai mechanizmai: „Vienas jų – atsakomybės išsisklaidymas. Kai aplink yra daugiau žmonių, daugelis galvoja: „Kažkas kitas tikrai ką nors pasakys“. Kiekvienas pasitiki, kad atsakomybę prisiims kitas, tačiau galiausiai niekas nesikiša.
Dar viena priežastis – pliuralistinis ignoravimas. Jei niekas garsiai nepasako, kad situacija pavojinga, žmonės pradeda manyti, jog problemos galbūt iš tiesų nėra. „Jei visi tyli, gal aš čia be reikalo pergyvenu?“ – galvoja stebintysis ir pasiduoda grupės nuomonei.“
Be to, veikia ir baimės faktorius. „Žmonės nenori sugadinti vakarėlio nuotaikos, bijo būti palaikyti teisuoliais, išsišokėliais arba įsivelti į konfliktą”, – sako D. Jakučionis. Dėl šios priežasties daugelis nusprendžia tyliai stebėti situaciją, nors viduje jaučia nerimą.
Imtis veiksmų – privaloma
Statistika kalba pati už save – 45,3 proc. eismo įvykiuose žuvusių vairuotojų buvo neblaivūs. Jų nekoordinuoti veiksmai ne tik sukėlė avarijas, bet ir tapo jų pačių žūties priežastimi. 2021–2023 m. LTSA duomenys rodo, kad situacija keliuose turi keistis, o tam būtini konkretūs veiksmai.
Visgi tam, kad būtų galima užkirsti kelią tokioms nelaimėms, reikia visuomenės įsitraukimo, sako gydytojas psichoterapeutas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad siekiant rezultato svarbu nepulti pykti, rėkti ar kitaip inicijuoti konfliktą: „Jei žmogų iš karto užsipulsite ar apkaltinsite, jis greičiausiai reaguos gindamasis ir atsisakys klausyti. Kur kas efektyviau kalbėti ramiai ir empatiškai. Vietoj „Tu esi girtas, nevairuok!” geriau sakyti: „Man labai neramu dėl tavo saugumo”. Toks požiūris sumažina priešpriešą ir padidina tikimybę, kad asmuo susimąstys”.
Taip pat svarbu pasiūlyti alternatyvą. „Jei žmogus neturi kito būdo grįžti namo, jis gali manyti, kad vienintelis pasirinkimas – vairuoti pačiam. Tokiu atveju geriausia sakyti: „Palik mašiną čia, pavėžėsiu tave, iškviesiu taksi”. Kai išgėrusiam žmogui pateikiamas konkretus sprendimas, jis greičiau sutiks, nei jei jam bus tiesiog liepta nevairuoti”, – pavyzdžiais dalijasi ekspertas.
Dar vienas veiksmingas būdas stabdyti – pasitelkiant grupės efektą. Jei keli žmonės pasakys tą patį, vairuotojui bus sunkiau ignoruoti situaciją. „Kai visi aplinkiniai siunčia aiškų signalą, kad vairuoti išgėrus – bloga idėja, žmogui tampa sunkiau prieštarauti”, – aiškina D. Jakučionis.
Nebijoti prašyti pagalbos
Situacija gali tapti kur kas labiau įtempta, jei stabdyti prisireikia nepažįstamą asmenį. Tokiomis aplinkybėmis svarbu nepasimesti ir išlaikyti ramybę.
„Pirmiausia nusiraminkite patys, stenkitės naudoti negrėsmingą kūno kalbą ir apgalvokite veiksmų planą ir net žodžius, kuriuos pasakysite. Tačiau jei matote, kad situacijos patys nenuraminsite – kvieskite pagalbą, atkreipkite kitų žmonių dėmesį“, – pataria D. Jakučionis. – Visgi, kai žmogus neblaivus ir agresyviai reaguoja į bandymą jį sustabdyti, negalima rizikuoti savo saugumu. Jei situacija tampa nekontroliuojama, nedvejodami kvieskite policiją – tai ne skundimas, o veiksmas, galintis išgelbėti gyvybes“, – apibendrina ekspertas.