Baltmė, dar žinoma kaip vitiligo, yra odos būklė, kai tam tikrose kūno vietose prarandamas pigmentas. Dėl to atsiranda baltos dėmės, dažniausiai ant rankų, veido, kaklo ar kojų. Ši būklė nėra užkrečiama ir nesukelia fizinio skausmo, tačiau neretai sukelia psichologinį diskomfortą, ypač šiltuoju metų laiku, kai oda įdega ir baltos dėmės tampa dar labiau pastebimos.
Kas sukelia baltmę?
Vitiligo atsiranda tada, kai melanocitai – ląstelės, atsakingos už odos pigmento (melanino) gamybą – yra pažeidžiami arba jų visai nelieka tam tikrose odos vietose. Tiksli šios būklės priežastis nėra galutinai nustatyta, tačiau dažniausiai ji siejama su:
-
autoimuniniais organizmo sutrikimais (kai imuninė sistema puola savas ląsteles),
-
paveldimumu (genetiniu polinkiu),
-
stipriu stresu ar emocine įtampa,
-
odos traumomis, cheminiu sudirginimu ar saulės nudegimais.
Kaip gydyti baltmę?
Nors baltmė laikoma lėtine būkle, jos progresavimą galima sulėtinti, o dėmių ryškumą – sumažinti. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo individualaus atvejo ir turėtų būti aptariamas su dermatologu.
1. Dermatologo konsultacija
Pirmas žingsnis – apsilankymas pas gydytoją dermatologą. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti, ar tai tikrai vitiligo, o ne kita odos liga (pvz., grybelinė infekcija ar pigmentacijos sutrikimas), ir parinkti tinkamą gydymo planą.
2. Tepalai ir kremai
Dermatologas gali paskirti šias priemones:
-
Kortikosteroidų pagrindu pagaminti tepalai, padedantys slopinti uždegimą ir skatinti pigmento atsistatymą.
-
Imunomoduliatoriai (pvz., takrolimuzo pagrindu), ypač tinkami jautrioms vietoms – veidui, kaklui ar vaikų odai.
Šie preparatai dažniausiai naudojami kelis mėnesius, laikantis gydytojo nurodymų. Savarankiškai jų naudoti nerekomenduojama.
3. Fototerapija
Tai gydymas ultravioletiniais B tipo spinduliais (UVB), kuris dažnai atliekamas dermatologijos klinikose. Šviesos terapija stimuliuoja melanocitus ir gali padėti atkurti pigmentą, ypač jei gydymas pradedamas anksti. Rezultatai pasiekiami palaipsniui, dažniausiai po kelių mėnesių.
4. Kosmetinis maskavimas
Kai kurie žmonės renkasi kosmetines priemones baltmės maskavimui – tai visiškai saugu ir gali padėti jaustis komfortiškiau viešumoje.
Galima naudoti:
-
specialius medicininius makiažo pagrindus (pvz., „Dermablend“, „Coverderm“),
-
savaiminio įdegio kremus ar purškalus (rinktis švelnios sudėties, be alkoholio),
-
mineralinius toninius kremus su atspalviu.
5. Apsauga nuo saulės
Viena svarbiausių priemonių prižiūrint baltmę – odos apsauga nuo saulės. Kadangi depigmentuotos vietos neturi melanino, jos yra ypač jautrios ultravioletiniams spinduliams ir gali lengvai nudegti. Todėl būtina naudoti plataus spektro apsaugos kremą su SPF 50+, net ir esant debesuotam orui.
Kaip susigyventi su baltme?
Nors baltmė nekeičia tavo vertės kaip žmogaus, ji gali paveikti emocinę būseną – ypač kai dėmės matomos viešai. Svarbu atminti, kad:
-
baltmė nėra pavojinga ar užkrečiama,
-
pasaulyje yra daug žmonių, gyvenančių su vitiligo – nuo modelių iki sportininkų,
-
stiprybė slypi priėmime, rūpestingame gydyme ir pasitikėjime savimi.
Yra ir paramos grupių bei bendruomenių, kuriose galima dalintis patirtimis ir jaustis suprastam. Pavyzdžiui, galima ieškoti „vitiligo“ palaikymo grupių socialiniuose tinkluose ar forumuose.
Apibendrinimas
Baltmė ant rankų yra dažnas pigmentacijos sutrikimas, kurį galima kontroliuoti taikant tinkamą priežiūrą ir gydymą. Svarbiausi žingsniai – pasikonsultuoti su dermatologu, naudoti paskirtas priemones, saugoti odą nuo saulės ir pasirūpinti emocine gerove. Nors baltmė visiškai neišgydoma, šiuolaikinė dermatologija siūlo būdus padėti odai atrodyti ir jaustis geriau.