Valstybės institucijų, gydymo ir mokslo įstaigų, Inovacijų agentūros, Ryšių reguliavimo tarybos bei Dirbtinio intelekto asociacijos atstovai ketvirtadienį diskutavo apie dirbtinio intelekto technologijų diegimą medicinoje. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusios apskritojo stalo diskusijos dalyviai kalbėjo apie šių technologijų atveriamas galimybes ir dalijosi nuomonėmis, kaip sukurti patrauklias sąlygas jų plėtrai Lietuvoje.
„Dirbtinis intelektas sparčiai žengia į daugelį mūsų gyvenimo sričių, taip pat ir mediciną. Čia jis atveria naujas galimybes tiek ligų diagnostikoje ir gydyme, tiek administravimo, pacientų srautų valdymo, duomenų analizės srityse. Mūsų tikslas yra žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis ir sudaryti palankias sąlygas, kad jos ateitų į Lietuvą ir čia įsitvirtintų, taptų mūsų kasdienio gyvenimo dalimi“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Diskusijos dalyviai pripažino, kad naujos technologijos atneša ne tik naujas galimybes, bet ir naujus iššūkius bei rizikas, ypač medicinoje, kuri tiesiogiai liečia brangiausią žmogaus turtą – sveikatą. Todėl Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniu lygiu šiuo metu vyksta intensyvus darbas kuriant tokį teisinį reglamentavimą, kuris leistų naudoti pažangias technologijas saugiai ir efektyviai, užtikrinant pacientų sveikatą, duomenų saugumą.
2024 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo Europos Parlamento patvirtintas ES Dirbtinio intelekto aktas, kuris turėtų užtikrinti saugų ir patikimą dirbtinio intelekto naudojimą visose ES šalyse. Lietuvoje už akto įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), kuri kartu su Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo taryba diskusijos dalyviams pristatė akto įgyvendinimo institucinę sąrangą, bei kvietė diskutuoti apie tai, kaip sveikatos sektoriui pasirengti ir atliepti naujus iššūkius. Valstybės sektorius ir verslas turės ne tik atsakingai diegti naujas technologijas, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas joms kurtis mūsų šalyje.
Apibendrindama susitikimo rezultatus, Lietuvos mokslų tarybos mokslo ir inovacijų patarėja Lina Žiaukienė pasidžiaugė, kad diskusijos dalyviai savanorystės pagrindu sutiko sukurti neformalią ekspertų darbo grupę konkretiems siūlymams parengti, sprendžiant įvardytas sveikatos duomenų parengtumo ir pakartotinio panaudojimo bei kitas problemas.
Apskritojo stalo diskusija surengta tęsiant reguliarų SAM ir Lietuvos mokslo tarybos organizuojamą susitikimų formatą MISAM (Mokslas, Inovacijos, SAM) aktualiems medicinos ir sveikatos mokslų bei inovacijų klausimams aptarti. Minėtame susitikimų formate dalyvauja pagrindinės šios srities mokslo ir studijų institucijos, universitetų ligoninės, susijusios ministerijos ir agentūros, priklausomai nuo svarstomų klausimų kviečiamos kitos valstybės, viešojo sektoriaus įstaigos bei kiti ekosistemos dalyviai.
Teisės aktų tobulinimas, sudarant sąlygas taikyti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūros procese, yra įtrauktas į XIX Vyriausybės programą.