Šalies gyventojai kasmet patiria vis daugiau traumų ir nelaimingų atsitikimų. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad auga kaulų lūžių, išnirimų, minkštųjų audinių sužeidimų skaičius. Atitinkamai didėja ir jų kompensavimui išmokama suma, kuri per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei 11 proc. ir pernai viršijo 4 mln. eurų. Dėl kokių priežasčių lietuvių patiriamų traumų skaičius nuolat auga?
Aktyvesnis gyvenimas – daugiau traumų
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai daugiausiai patyrė minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimų. Registruotas tokio tipo žalų skaičius siekė 9,5 tūkst. atvejų, o išmokų suma joms atlyginti sudarė 1,3 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.
Tuo metu antra dažniausiai registruotų nelaimingų atsitikimų rūšis − kaulų lūžiai ir išnirimai, kurių buvo registruota daugiau nei 5,8 tūkst. atvejų. Šioms traumoms kompensuoti buvo išmokėta bendra 2,1 mln. eurų suma, tai yra, 5 proc. daugiau nei prieš dvejus metus, rodo bendrovės duomenys.
„Nuosekliai augantys registruotų traumų skaičius ir joms skirtų išmokų dydžiai rodo, kad vis didesnė visuomenės dalis sąmoningai renkasi turėti draudimo apsaugą. Tai tuo pačiu atspindi ir besikeičiančius visuomenės gyvensenos įpročius. Pastebime, kad nuosekliai daugėja atvejų, kuomet traumos patiriamos aktyviai leidžiant laisvalaikį, tai yra, važinėjant dviračiais ar paspirtukais, bėgiojant, mėgėjiškai sportuojant, užsiimant kita fizine veikla“, – sako Arūnas Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Ekspertas pastebi, kad pastaraisiais metais didėjo ir maksimalios išmokėtos žalų sumos. 2022 m. tokia suma siekė 15 tūkst. eurų, o pernai ji pakilo iki 35 tūkst. eurų. Deja, bet tokios maksimalios išmokos susijusios su netektimis ir mirties atvejais.
Žiemą – nepastovių orų pokštai
Pasak A. Juodeikio, gyventojų patiriamų traumų skaičius kasmet žymiai išauga žiemos sezono metu, kai šaligatvius, aikštes, pėsčiųjų takus padengia ledas, ir pavasarį, esant dideliems paros temperatūros svyravimams.
„Žiemą ir ankstyvą pavasarį kasmet stebime didėjančius traumų, sumušimų bei sutrenkimų skaičius. Slidūs šaligatviai, pėsčiųjų takai, laiptai kelia pavojų pėstiesiems, ypač senjorams ir vaikams, kurie dažniausiai susižaloja paslydę ar krisdami. Šiuo metu toks kasdienis dalykas, kaip ėjimas į parduotuvę ar ugdymo įstaigą gali baigtis skaudžia trauma ir apžiūra skubiosios medicinos pagalbos įstaigoje“, − komentuoja ekspertas.
Kiek anksčiau „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas antras šalies gyventojas (54 proc.) šaltuoju metų sezonu yra paslydęs ir dėl to patyręs sumušimą ar rimtą traumą.
Remiantis tyrimo duomenimis, šaltuoju sezonu bent kartą patyrę sužalojimą ir dėl to kreipęsi į medikus teigia 15 proc. respondentų. Tuo metu 39 proc. gyventojų teigia patyrę lengvesnius sumušimus, dėl kurių gydėsi savarankiškai.
Kaip rodo tyrimas, paslydimo metu dažniausiai pažeidžiamos yra galūnės: 27 proc. respondentų teigia, jog traumų atvejais nukentėjo koja, o 22 proc. sumušta ar traumuota buvo ranka. Kiek rečiau nukenčia sėdmenys (21 proc.), dar rečiau nugara (12 proc.).
Svarbu laiku kreiptis pagalbos
Pastebimai daugėja ir tokių atvejų, kai traumos sukelia ilgalaikių sveikatos sutrikimų, dėl kurių gydymas tampa daug labiau komplikuotas, o reabilitacinis laikotarpis – žymiai ilgesnis. Anot A. Juodeikio, laiku suteiktas efektyvus gydymas ir žalos administravimo dokumentų pateikimas padidina galimybes greičiau gauti finansinę išmoką už patirtą traumą.
„Vis dar pasitaiko klientų, kurie dėl traumų kreipiasi pavėluotai, laiku nenustačius kaulų lūžio ar raiščių plyšimo. Tokiais atvejais dėl reikalingo ilgesnio gydymo didėja ir patiriamos išlaidos, todėl gyventojams patariame nedelsti – patyrus traumą ar būklei sunkėjant, nedelsiant kreiptis į skubios medicinos pagalbos įstaigą“, – teigia ekspertas.
„Lietuvos draudimo“ žalų deklaravimo ir administravimo sistema bendrovės mobiliojoje programėlėje ir svetainėje www.savasld.lt leidžia greitai ir nesudėtingai pranešti apie patirtą traumą bei pateikti reikalingus gydymo įstaigos dokumentus kompensacijai gauti.