Sporto trenerės Sigutės pokalbis su Viktoriją apie hormonus ir medžiagų apykaita -įtaką mūsų kūnui

Tad kaip mes juos išderiname?

1. Pavyzdžiui hormonas insulinas. Kai patiriam stresą gaminasi kitas hormonas – kortizolis. Kad nusiraminti norime valgyti saldžiai, riebiai, tai automatiškai gaminasi – insulinas. Bet kuo mes daugiau gaunam saldėsių tuo labiau ,,šokinėjam‘‘, kas veda prie organizmo streso.
2. Jei ilgai sėdim prieš naktį prie kompiuterio ar patiriam stresą ir miegam prasčiau – neprigaminam leptino, kuris atsakingas už sotumo jausmą. Grelinas yra atsakingas už persivalgymą, kurio tuomet prigaminam daugiau.

Vyrai, kaip stiprioji lytis- atsistato greičiau, kadangi moterys yra emocionalesnės. Beje miego trūkumą kompensuojam maistu.

Kuo konkrečiai kenkia šis šokinėjimas?

Galiausiai kas atsitinka tiems šokinėjimams – dažniausiai pasitaikanti ir jau net ankstyvame amžiuje tai susergama diabetu.

Tie kuri turi didelį nutukimą, turi ir diabetą. Ar bent jau yra padidėjimas link to.

Ar valgyti, bei miegoti su amžiumi reikia mažiau?

Su amžiumi natūraliai lėtėja mūsų medžiagų apykaita. Bet daugelis senyvo amžiaus sulaukusių žmonių mažiau juda, taip sudegindami mažiau kalorijų ir dėl to turėtume suvalgyti mažiau, o ne pasilikti ties tuo, ką suvalgydavome 20. Su miegu yra taip, kad melatoninas gaminasi daugiau, kai esi vyresnis, reikia mažiau miego, kad kompensuotume nuovargį.

Kokie maisto produktai teigiamai veikia hormonus?

Pagrindinis hormonas su kuriuo daugiau problemų insulinas tad reikia daugiau pilno grūdo produktų, sunkiau virškinamo maisto.

Kitas dalykas yra prieskoniai, kurie aktyvina medžiagų apykaita – česnakas, pipirai, ciberžolė, aitrioji paprika, cinamonas, imbieras – juos rekomenduojama įsitraukti į mitybą. Tačiau nereikia perspausti. Jie yra kaip priedas, jie negali būti pakaitalu.

Kad aktyvintų medžiagų apykaitą yra produktai, turintys vitamino c – braškės, greipfrutai. Ta stiprus antioksidantas. Tačiau jų nerekomenduojama vartoti vakare, nes juose daug cukrų. Nerekomenduojama ir sultimis pavyzdžiui keisti vandens, nes tai vistiek yra cukrus – fruktozė, o procesas organizme vyksta toks pat. Užkeliami gliukozės kiekiai. Net laktozė yra cukrus.

Bei omega-3 ir omega -3 rūgštys, kaip kokybiška lašiša, alyvuogės, linų sėmenys, riešutai. Jų reikia papildyti savo mitybos racionui. Per dieną jų reikėtų suvalgyti ne tiek ir daug, nes tai kaloringi produktai. 100 gr. Riešutų turi 600-700 kalorijų. Palyginus tai kaip geras kepsnys su daržovėmis.  Vieno karto valgymo metu rinkitės riešutų 10-15 vnt, bei vieną vaisių.

Žarnyne gyvena milijonai gyventojų, o žarnyne gaminasi hormonas peptidas, kuris yra atsakingas už mūsų sotumo jausmą, o tam, kad viską užpildytume ir pamaitintume turime duoti ląstelienos bakterijoms, bei ,,šluotos‘‘ – kokybiška pilno grūdo duoną, kruopas, su kuriomis galime išvalyti visą žarnyną.

Kiek maistas įtakoja nuotaiką?

Nuotaika priklauso nuo kortizolio, beje suvalgius šokoladą, sakoma, kad prisigamina laimės hormono, bet jei būsime energingi, mažiau stresuosime, bei duosime organizmui daug medžiagų, tai tuo pačiu ir patirsime laimės jausmą. Kai tu valgai subalansuotai nuotaika yra stabilesnė ir nešokinėja, nes nesubalansuota mityba ir stresas kelia įtampą ir šokinėjančią nuotaiką. Kas psichiką irgi veikia. Balansas suteiks ramybę.