Pastaruoju metu eskaluojamas galimas „Wagner“ grupuotės įsiveržimas į Lietuvą tapo vis dažniau fiksuojama emocinės sveikatos sutrikimų priežastimi, pastebi psichologai ir psichoterapeutai.

Didžiausios emocinės sveikatos profesionalų platformos „Visipsichologai.lt“ duomenimis, liepos mėnesį konsultacijų rezervacijų skaičius augo 57 proc., lyginant su praėjusių metų liepa. Šiltuoju periodu įprastai psichologų ir psichoterapeutų paklausa sumažėja apie ketvirtadaliu.

Ukrainoje vykstančio karo poveikis žmonių emocijoms buvo didelis, tačiau karo veiksmai vyksta santykinai toli. Pastarąjį mėnesį skambanti tiesioginio įsiveržimo į Lietuvą grėsmė daugeliui žmonių ėmė kelti didelę vidinę įtampą.

Matydami Rusijos sukelto karo žiaurumus Ukrainoje, gyventojai labiau ar mažiau rimtai svarsto savo likimą invazijos atveju. Nerimastingas mintis skatina kasdien per žiniasklaidą pranešamos pareigūnų naujienos apie Lietuvos sienos gynybos stiprinimą, paskelbtas kaimyninės Lenkijos sprendimas siųsti didžiules pajėgas prie savo sienos, įvairūs politikų komentarai, raginimai rimtai vertinti susidariusią situaciją.

Pastebimos stipresnės žmonių reakcijos įprastose situacijose, kurios ima kelti įtampą. Kadangi žmonės į streso šaltinius reaguoja skirtingai, tad vieniems pratrūksta ūmios emocijos, kitiems kyla apatija, abejingumas, apatiškumas. Jei žmonės neįsisamonina, kad esama situacija kelia nerimą, ilgainiui tai gali peraugti į stiprius pykčio priepuolius arba gilų liūdesį.

Tai ir yra hibridinio karo, informacinės atakos tikslas – paveikti visuomenę, palaužti jos emocinį „raumenį“ sukelti nerimą ir sumaištį.

Informacinės atakos paveikti žmonės įprastai nesupranta, kas jiems darosi, kodėl staiga į viską ima reaguoti jautriau. Staiga ima erzinti vaiko elgesys, ne ten pastatytas kaimyno automobilis, nervina skubūs darbai, vadovo atsiųstos užduotys.

Normalu yra jausti padidėjusį nerimą, tačiau itin svarbu įsisamoninti iš kur tai kyla ir ką su tuo daryti, neperkelti kilusio nerimo į aplinką, antraip kenčia šeimos nariai, bendradarbiai, kuriuos taip pat veikia informacinės atakos, atitinkamai nevaldomas elgesys tampa papildomu dirgikliu.

Todėl svarbu pasirūpinti savo emocine sveikata. Svarbu atkreipti dėmesį į tai kokios antraštės, informacija sukelia įtampą,  riboti informacijos kiekį, rinktis patikimus informacijos šaltinius. Svarbu išlaikyti darbo ir poilsio režimą, judėti, bendrauti. Jei nerimas trukdo darbui ir poilsiui, bendravimui su artimaisiais svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus ir pasirūpinti savo emocine sveikata.

Rita Mackonienė, „Visipsichologai.lt“ atstovė, geštalto terapeutė

0 0 balsų
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Temos
Produktai
Patarimai
Specialistai
Dovanos