Miego sutrikimai – kaip atpažinti?

Kuo pavojingi miego sutrikimai?

Nepakankamos trukmės miegas sutrikdo nuotaiką, daro įtaką kognityvinėms (pažinimo) funkcijoms ir iškreipia normalų hormoninį ritmą. Vidutinė normali suaugusiųjų miego trukmė – 7-8 val./per parą. Jeigu suaugęs žmogus nuolat miega mažiau nei 6 val./per parą, tai byloja apie miego sutrikimą. Jeigu miega mažiau 4-5 val./per parą, per keletą savaičių gali sutrikti psichika. Sumažėja pasitenkinimas gyvenimu. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus. Nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, padidėja nelaimingų atsitikimų rizika.

Kuo pasireiškia miego sutrikimai?

• Nuolatinis mieguistumas dienos metu
• Miego-budrumo ritmo sutrikimas
• Darbingumo sumažėjimas
• Kalbėjimas naktimis
• Miego priepuoliai
• Galimas ir vaikščiojimas miegant

Miego sutrikimams užsitęsus, gali sutrikti žmogaus darbingumas, socialinė adaptacija. Somnambulizmo, narkolepsijos atveju galimos įvairios traumos, nelaimingi atsitikimai.

Kada jau reiškia ligą?

Miego sutrikimus vertinti kaip ligą galima, kai simptomai dažnai kartojasi, neturi aiškios priežasties ir nepraeina savaime. Tokiu atveju rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju, nes iš pokalbio bus galima įvertinti sutrikimo sudėtingumą ir reikalingų tyrimų poreikį.

„Remiantis statistika, kas trečias pacientas atėjęs pas šeimos daktarą miego sutrikimų net nepamini. Įprasta konsultuotis dėl skausmo, pakilusio spaudimo, bet apie miego sutrikimus pasakoti savo gydytojui nėra priimta. Ir pagalbos išdrįsta kreiptis tik po kelerių metų.

,,O miego sutrikimai gali būti net sunkiai koreguojamų kardiologinių ligų priežastis. Po jais gali slėptis tiek sunkiai koreguojama spaudimo liga, tiek širdies ritmo sutrikimai nakties metu“, – grėsmes įvardina gydytoja.

Kaip ir kodėl atsiranda šie sutrikimai?

1. Nemiga – tai vienas dažniausių miego sutrikimų, kuri dažnai būna susijusi su nerimu.
2. Miegas gali sutrikti sergant psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, obsesinis–kompulsinis sutrikimas ir pan.
3. Somatinės ligos, sukeliančios diskomfortą ar skausmą (pvz. sąnarių uždegimas) sutrikdo miegą.
4. Vartojami vaistai.
5. Nervų sistemos stimuliatoriai (kofeinas, nikotinas, alkoholis ir kt.)
6. Mieguistumą (hipersomniją) gali sukelti miego apnėja (kai miegant pritrūksta oro) ir narkolepsija. 
7. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. 

Pagrindiniai veiksniai, pabloginantys miegą

Diagnozuojant miego sutrikimus svarbu išsiaiškinti veiksnius, galinčius pabloginti miego kokybę:

• ėjimo miegoti laikas
• užmigimo trukmė
• prabudimų dažnis ir trukmė
• visa miego trukmė valandomis
• stresą keliantys faktoriai
• vaistų vartojimas
• svaigalų vartojimas
• dienos miego trukmė

Profilaktiniai patarimai

• Miego aplinka turi būti tamsi, vėsi, rami, patartina išjungti visus išmaniuosius įrenginius, kurie skleidžia šviesą, kadangi šviesa – taip pat dirgiklis, trikdantis miegą.
• Eiti miegoti tuo pačiu paros metu kiekvieną dieną
• Nemiegoti dienos metu, nes tai išderina organizmo miego ritmą
• Negulėti lovoje nemiegant, vos prabudus keltis. Ne veltui liaudies išmintis byloja – „pabudome ir kelkimės!“
• Reguliariai mankštintis
• Negerti kavos vakare. Kodėl tai svarbu, trumpai apibūdino neurofiziologijos mokslų daktaras Mathew Walker savo knygoje „Kodėl mes miegame“: „Kofeino pusėjimo trukmė – nuo penkių iki septynių valandų. Tarkime, po vakarienės, apie pusę aštuntos vakaro išgėrėte puodelį kavos. Vadinasi, pusę antros nakties 50% kofeino dar bus aktyvus ir cirkuliuos jūsų smegenų audiniuose.“
• Nevartoti vaistų, galinčių trikdyti miegą (tokių kaip šlapimą varančių)
• Prieš pradedant vartoti migdomuosius pasitarti su gydytoju, nevartoti jų nuolat
• Nors daugelis mano, jog alkoholis gali padėti užmigti, visgi jis nesuteikia pilnaverčio miego, todėl vartoti svaigalų nepatartina.

Nors miegas yra gyvybiškai svarbus greitas gyvenimo tempas mažina miegojimo valandas, kenkdamas sveikatai

Kadangi miegas turi funkciją pailsinti ne tik kūną, bet ir smegenis miego sutrikimai gali išbalansuoti žmogaus savijautą nuo nežymių, tokių kaip neramus miegas, prabudimai ar mieguistumas dieną iki rimtesnių situacijų, kai užmiegama prie vairo ar darbe. Tai ne tik mažina darbingumą, bet ir daro įtaką mūsų sveikatai, bei bendrai savijautai. Miego sutrikimams būdinga dažniausiai nemiga. O jos priežasčių yra nemažai. Nemiga atsiranda kai netinkamai pasirenkami vaistai, geriama daug kavos ar tiesiog maišomos laiko juostos. Visi šie ir panašūs veiksniai, kenkiantys miegui kenkia mūsų bendrai savijautai ir net psichikai. Dėl to verta skirti laiko poilsiui ir įvertinti miego teikiamą naudą – kasdien po 7-8 val, per parą yra normali miego valandų trukmė.