Namų jaukumas – ir emocinei gerovei: kaip susikurti aplinką, kurioje malonu būti? Šiaurietiško laimės būdo „hygge“ paslaptys

Sparčiai vėstantys orai ir vis ilgėjantys vakarai skatina sugrįžti į namus, kuriuose įsibėgėjus rudeniui praleidžiame vis daugiau laiko. Didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, prasidėjus šaltajam sezonui pirkėjai vis dažniau žvalgosi į prekes, kurios ne tik sušildytų, bet ir kurtų jaukumą. Psichologų teigimu, pastangos puoselėti patrauklią ir jaukią aplinką ne tik džiugina akį, bet ir prisideda prie mūsų emocinės gerovės. Tad kaip kurti namus, į kuriuos būtų gera sugrįžti?

Jaukumas slypi mažose detalėse

Psichologės psichoterapeutės, tinklaraščio „Namų terapija” kūrėjos Irmos Skruibienės teigimu, tikrąją namų svarbą galime atrasti tiek kasdienėje buityje, tiek tame, kas slypi po ja.

„Mus supanti erdvė bei joje esantys daiktai ilgainiui mums pradeda vis labiau sietis su išgyvenimais, kuriuos šioje erdvėje patyrėme. Bene gausiausią patyrimų puokštę atsinešame iš vaikystės namų ir kitų mums tuo metu buvusių svarbių vietų. Jei norime savo namus sukurti tokius, kuriuose mums būtų saugu, jauku, kuriuose galėtume jaustis laisvai būdami savimi, verta prisiminti erdves, kuriose mes saugiai ir laisvai jautėmės vaikystėje. Ir tuomet galime patyrinėti, ką iš šių mums svarbių vietų norėtume tiesiogine ar perkeltine prasme atsinešti į dabartinius namus. Galbūt kažkam tai galėtų būti iš vaikystės namų atkeliavęs indų servizas, ar užuolaidų raštai, primenantys geriausio draugo namus, gal tai medinių grindų girgždesys ar švelnus kilimas tetos namuose, o galbūt žaluma, primenanti išbraidytas pievas, ar obuolių pyragas, ragaujamas prie apvalaus stalo pas močiutę kaime, kada visi namiškiai susiburdavo buvimui kartu”, – pasakoja I. Skruibienė.

Psichologė taip pat pastebi, kad tada, kai lauke darosi vis šalčiau ir žvarbiau, ne vienam norisi sugrįžti į namus, įsisupti į jų jaukumą ir sušilti.

„Turbūt galima teigti, kad namai sparčiai artėjant žiemai mums išties tampa svarbesni. Už lango esanti žvarba mums leidžia dar labiau pajausti šiltų namų jaukumą. Galbūt mums visai pasisekė, kad turime šaltąjį sezoną, kai galime patirti buvimą namuose tokį, koks jis būna tik šiuo metu laiku“, – sako psichologė.

Daniškojo „hygge“ užuominos

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, įsibėgėjus rudeniui labai aiškiai pastebimas noras kurti visapusiškai jaukius ir šiltus namus.

„Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje, o štai rudenį daugelį traukia namai, kur galime jaukiai leisti šaltus ir lietingus vakarus susisupę į vilnonį pledą. Nors šiemet rugsėjis buvo ypač šiltas ir saulėtas, prasidėjus tikrajam rudeniui, stebime augančius buitinių šildymo prietaisų, dekoracijų, namų kvapų, žvakių, pagalvėlių, pledų ir kitų prekių pardavimus. Štai šildymo prietaisų pardavimai lyginant paskutinę rugsėjo savaitę su spalio pradžia išaugo 800 proc., namų kvapų – 186 proc., o pagalvėlių – beveik 100 proc. Gausų šių jaukumą kuriančių prekių asortimentą pirkėjai gali rasti prekybos tinklo parduotuvėse ypač palankiomis kainomis“, – tendencijas apžvelgia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Psichologė I. Skruibienė pastebi, kad jaukumas bei jį kuriantys maži atributai yra neatsiejami ir nuo šiauriečių laimės paslapties „hygge”.

„Su “hygge“ danai sieja daugybę iš jų gyvenimo būdo bei tradicijų atkeliavusių mažų detalių, kurių visuma sukuria jiems mielą atmosferą. Lempos, skleidžiančios jaukų apšvietimą, žvakės, vilnonės kojinės, šiltas pledas, kavos ar arbatos puodelis, pyragaitis su kremu, kepamas pagal specialų receptą, patogios naminės kelnės, mediniai daiktai, gamtos elementai, kailis, knygos, keramika, pagalvėlės, – visa tai ir dar daugiau galime sieti su „hygge“. Tiesa, “hygge” patyrimui itin svarbus yra bendruomeniškumo jausmas, kurį kartu puoselėjamos tradicijos bei ritualai išties praturtina. Mes turime savas tradicijas ir su jomis bei mūsų asmenine patirtimi galime susieti daugybę mažų ir didelių namų erdvėje įsikuriančių detalių. Tik turbūt labai nepaprasta yra vėl išmokti to, ką mokėjo mūsų protėviai, ir ko jau, atrodo, kartais visai nebemokame, bet kas yra vienas esminių „hygge“ momentų – būti išgyvenamoje akimirkoje ir pilnai ją patirti. O galbūt visgi galime ir vėl to išmokti?” – svarsto I. Skruibienė.