Panikos atakos – tai staiga užplūstantys intensyvios baimės ar nerimo epizodai, dažnai lydimi fizinių simptomų: širdies plakimo, dusulio, galvos svaigimo, krūtinės skausmo ar net pojūčio, kad tuoj mirsi ar prarasi kontrolę. Nors jos pačios nėra pavojingos gyvybei, stiprus emocinis išgyvenimas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus gyvenimo kokybei. Todėl labai svarbu žinoti, kada panikos atakos tampa ženklu, kad reikia kreiptis profesionalios pagalbos.
Kaip atpažinti panikos ataką?
Panikos ataka dažniausiai prasideda staiga, be aiškios priežasties, ir trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Pagrindiniai simptomai:
- Intensyvus nerimas arba baimė
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
- Dusulys arba kvėpavimo sunkumai
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Rankų ar kojų tirpimas, drebulys
- Šaltas prakaitas
- Mirties ar beprotybės baimė
Kai šie simptomai pasireiškia pirmą kartą, daugelis žmonių mano, kad jiems prasidėjo širdies smūgis ar kita gyvybei pavojinga būklė. Dažnai tokiais atvejais žmonės kviečia greitąją pagalbą, tačiau medicininiai tyrimai nerodo jokių objektyvių sutrikimų. Tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą ir suformuoja uždarą baimės ratą – žmogus ima bijoti pačios panikos atakos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Panikos atakų kilmė gali būti įvairialypė. Dažniausiai jų priežastys susijusios su:
- Lėtiniu stresu ar emociniu pervargimu;
- Trauminėmis patirtimis (pvz., netektimis, avarijomis, smurtu);
- Genetiniais veiksniais – panikos sutrikimas gali pasireikšti šeimose;
- Psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas;
- Tam tikromis fizinėmis būklėmis – pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai;
- Medžiagų vartojimu – kofeinas, alkoholis, narkotinės medžiagos.
Svarbu suprasti, kad panikos atakos nėra „silpnumo požymis“. Tai dažnai nesąmoningas organizmo atsakas į ilgalaikį stresą ar neišspręstus emocinius konfliktus.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Nors vienkartinė panikos ataka dar nebūtinai reiškia rimtą sutrikimą, kartojantis tokiems epizodams būtina ieškoti profesionalios pagalbos. Kreiptis į specialistą rekomenduojama, jeigu:
- Panikos atakos pasikartoja bent keletą kartų per mėnesį
- Jūs pradedate keisti savo elgesį, kad jų išvengtumėte (pvz., vengiate viešų vietų, važinėjimo automobiliu)
- Jaučiate nuolatinę įtampą ar baimę, kad panikos ataka gali bet kada pasikartoti
- Atsiranda miego, koncentracijos ar socialinio gyvenimo sutrikimų
- Pastebite, kad nerimas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui
Laiku kreipiantis į specialistą, galima ne tik efektyviai sumažinti panikos atakų dažnį, bet ir išvengti sunkesnių psichologinių problemų, tokių kaip depresija ar agorafobija (buvimo viešose vietose baimė).
Kaip vyksta panikos atakų gydymas?
Efektyviausias panikos atakų gydymas dažniausiai yra psichoterapijos ir, jei reikia, medikamentų derinys. Taip pat vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologinę pagalbą net ir be vaistų, pasikliaudami savo vidinių resursų atkūrimu.
1. Psichoterapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena veiksmingiausių priemonių gydant panikos sutrikimus. Ji padeda žmogui atpažinti savo neigiamus mąstymo modelius, perdirbti nerimą keliančias mintis ir išmokti valdyti kūno reakcijas.
- Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikos – mokymasis priimti savo būsenas be vertinimo, ramiai ir sąmoningai.
- EMDR terapija, jei panikos atakos susijusios su traumine patirtimi.
2. Medikamentinis gydymas
Jei panikos atakos labai stiprios ar sukelia nuolatinį diskomfortą, gydytojas psichiatras gali skirti:
- Antidepresantus (SSRI, SNRI);
- Anksiolitikus – tik trumpalaikiam naudojimui;
- Kartais – papildomai miego ar streso reguliavimo vaistus.
Vaistų vartojimas turi būti nuoseklus ir prižiūrimas specialisto.
3. Pagalba sau
Be specialistų pagalbos, žmogus pats gali prisidėti prie sveikimo proceso. Kai kurios priemonės:
- Reguliarus fizinis aktyvumas;
- Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai;
- Ribotas kofeino ir alkoholio vartojimas;
- Sveika mityba ir reguliarus miegas;
- Dienoraščio rašymas – padeda atpažinti panikos priežastis;
- Pokalbiai su artimais žmonėmis ar pagalbos grupėse.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba gali būti labai įvairi – nuo savipagalbos praktikų iki ilgalaikės psichoterapijos. Kiekvienas žmogus turi rasti sau tinkamiausią būdą.