Ar žinojote, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar nemažėja, negana to, mirtingumas nuo jų išlieka pirmoje vietoje? Nors pastaraisiais metais šalies gyventojų sąmoningumas didėja, vis daugiau jų noriai tikrinasi profilaktiškai, tačiau tolesnių rekomendacijų laikosi ne visi arba jas vertina gan aplaidžiai. Anot Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Ingos Giedraitienės, rūpintis širdimi pirmiausia turėtume tam, kad išvengtume ligos, o jai atsiradus, ji būtų laiku diagnozuota ir gydoma, taip išsaugant kuo geresnę žmogaus gyvenimo kokybę.

„Kasmet yra minima Pasaulinė širdies diena, kviečianti ja pasirūpinti kiekvieną iš mūsų. Visgi, itin didelė Lietuvos gyventojų dalis serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai jiems nustatoma išeminė širdies liga, infarktai ar širdies nepakankamumas. Kita dažnai sutinkama negalavimų grupė – įvairūs širdies ritmo ir laidumo sutrikimai“, – vardija I. Giedraitienė.

Skirkite daugiau dėmesio koreguojamiems rizikos veiksniams

Širdies ligų rizikos veiksnius galima suskirstyti į du tipus: koreguojamus ir nekoreguojamus. Nekoreguojamiems rizikos veiksniams priskiriamas paveldimumas, vyriška giminė ir rasė. Tuo metu koreguojami veiksniai, kurie leidžia sumažinti riziką sirgti šiomis ligomis yra padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, dislipidemija, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė bei nesaikingas alkoholio vartojimas.

„Širdies ir kraujagyslių ligomis serga abiejų lyčių asmenys, o kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika patekti tarp šių ligų grupės pacientų. Būdami maždaug 45 m. amžiaus vyrai įprastai jau turi daug susiformavusių aterosklerotinių plokštelių kraujagyslių sienelėse, moterims jos formuojasi kiek vėliau – apie 55–uosius gyvenimo metus, kai prasideda menopauzė“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Ji pratęsia, jog rizika taip pat didėja, jeigu šeimoje artimas vyriškos lyties giminaitis susirgo širdies liga iki 55 m. amžiaus ar moteriškos lyties giminaitė iki 65 m. Ypatingą dėmesį savo sveikatai turėtų skirti tie pacientai, kuriems yra nustatyti minėti rizikos veiksniai – cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, nutukimas ar šeiminė dislipidemija.

Kokių simptomų reikėtų neignoruoti?

Širdies būkle turėtų būti rūpinamasi nuo ankstyvos jaunystės – pavyzdžiui, vaikus nuo širdies ir kraujagyslių ligų reikėtų tikrinti, jeigu jie susiduria su minėtais rizikos veiksniais, mažai juda.

„Gerai besijaučiantis žmogus, remiantis moksliniais tyrimais, reguliariai pasitikrinti pas savo šeimos gydytoją turėtų nuo maždaug 20–ųjų savo gyvenimo metų. Kartą per metus turėtų būti įvertinamas jo kūno masės indeksas, pamatuotas arterinis kraujo spaudimas, atliekama kardiograma, širdį reikėtų auskultuoti dėl ūžesių ar ritmo sutrikimų. Taip pat jam turėtų būti atliktas ir cholesterolio koncentracijos kraujyje tyrimas. Įvertinus gautus duomenis ir įtarus galimą širdies ligos riziką, pacientas gali būti nukreipiamas vizitui pas kardiologą dėl detalesnio ištyrimo“, – teigia I. Giedraitienė.

Vienas svarbiausių tipinių širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, kuris turėtų būti vertinamas itin rimtai – skausmas krūtinėje. Skausmas gali būti lokalizuotas – už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės pusėje, taip pat jis gali plisti į kažkurią ar visas iš šių sričių: ranką, kaklą ar nugarą, jį gali lydėti stiprus prakaitavimas.

„Kitas tipinis simptomas yra dusulys ar smaugimo jausmas gerklėje, stiprėjantis nuo fizinio krūvio. Jeigu jaučiate nereguliarų širdies plakimą, tai irgi yra vienas iš širdies ligos simptomų. Tuo metu kulkšnių ar kojų tinimas dažnai pasirodo esant širdies nepakankamumui. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į kitus netipinius simptomus – pilvo skausmą, pykinimą, nevirškinimo pojūtį, labai stiprų nuovargį, kuris pasireiškia net gerai pailsėjus“, – pažymi „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.

Ignoruojant minėtus simptomus, pacientą gali ištikti miokardo infarktas, būti pažeistas širdies raumuo, išsivystyti širdies nepakankamumas, o ritmo sutrikimo sukeltam krešuliui atitrūkus nuo kraujagyslės gali įvykti insultas ar ištikti staigi mirtis. Atsiradus ir progresuojant išeminei širdies ligai ar širdies nepakankamumui, prastėja žmogaus savarankiškumas, gebėjimas pačiam pasirūpinti savimi bei gyvenimo kokybė.

Svarbiausia – ugdyti tinkamus įpročius

Remiantis moksliniais tyrimais, širdžiai, kaip ir kitoms mūsų kūno ląstelėms, vieni iš svarbiausių elektrolitų, padedantys užtikrinti sklandžią jos veiklą, yra kalis, natris, magnis ir kalcis. Pastarųjų judėjimas iš vienos ląstelės membranos pusės į kitą, sukelia elektrinį potencialą, kuris inicijuoja miokardo raumens susitraukimą. Tuo metu šių elektrolitų disbalansas gali sukelti aritmijas, kraujospūdžio svyravimus ar net staigią mirtį.

„Kitas svarbus momentas yra vitaminai – apie jų naudą mūsų organizmui yra atlikta daugybė įvairių studijų. Jų metu buvo plačiai nagrinėti vitaminai B2, B6, B12, B9, C, D ir E bei jų profilaktinis poveikis, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Vis dėlto, moksliškai nebuvo įrodyta, jog kurio nors vieno iš jų vartojimas galėtų padėti išvengti širdies ligos ilguoju laikotarpiu, o papildomai vartojant vitaminą E netgi pastebėta padidėjusi rizika jomis susirgti. Maisto papildų vartojimas gal ir gali būti naudingas, tačiau niekada nepakeis pilnavertės ir subalansuotos mitybos“, – primena I. Giedraitienė.

Norint pasirūpinti savo širdimi, į kasdienę mitybą, nepersivalgant ir saikingai vartojant alkoholį, turėtų būti įtraukta pakankamai vaisių, daržovių, pilno grūdo kultūrų, riešutų bei lęšių. Kartais verta išgerti natūralios kakavos, kuri turi daug polifenolių.

„Visgi, tik mitybos neužteks – itin svarbu atsižvelgti ir į savo gyvenimo būdą, nepamiršti pakankamai laiko skirti poilsiui: miegoti reikėtų eiti ne vėliau nei 23 val. ir nepertraukiamai išmiegoti 7–8 val. Geras miegas itin svarbus mūsų sveikatai, jis padeda išlaikyti normalią kūno masę, miegant išsiskiria hormonai, padedantys atsistatyti mūsų kūno ląstelėms, mažinantys kraujospūdį bei riziką susirgti cukriniu diabetu“, – sako šeimos gydytoja.

Norint išlaikyti sveiką širdį yra būtinas reguliarus fizinis aktyvumas nors 2–3 kartus per savaitę, po 30–45 min., atliekant vidutinio sunkumo fizinius pratimus – vaikščioti, plaukioti, važiuoti dviračiu ar užsiimti joga. Tai pagerina širdies raumens deguonies įsisavinimą, retina širdies susitraukimų dažnį ramybėje bei mažina arterinį kraujo spaudimą, taip stiprinant miokardo jėgą. 

Priminimas apie širdies ligų prevencinę programą

Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje dalyvauti gali 40–60 m. asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties.

„Programoje dalyvaujantiems pirmiausia atliekami šeimos gydytojo skirti pradiniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti bendrąją širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę pagal Europos kardiologų patvirtintą tikimybės skaičiavimo sistemą SCORE2. Ji leidžia pacientus suskirstyti pagal riziką: mažą, vidutinę, didelę ir labai didelę. Mažos ir vidutinės rizikos pacientai programoje pakartotinai dalyvauja po 4 m, didelės rizikos – po 2 m., o labai didelės – po 1 m. Šios programos tikslas – įvertinti žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei juos laiku koreguoti“, – pasakoja „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Nors žinome apie raugintų pieno produktų naudą, daugelis jų vartojame nepakankamai. O jei jau renkamės jogurtą ar varškę, naudingiau,…

Vaistininkė paaiškino, kodėl sportuojantiems yra būtini žuvų taukai

Vaistininkė paaiškino, kodėl sportuojantiems yra būtini žuvų taukai

Stiprūs raumenys, gera kraujotaka ir energijos antplūdis – dėl šių priežasčių sportuojantys žmonės negali įsivaizduoti savo gyvenimo be…

Tyrimas: lietuviai stresą mažina duše ar vonioje, tačiau kas trečias tam laiko neranda

Tyrimas: lietuviai stresą mažina duše ar vonioje, tačiau kas trečias tam laiko neranda

Beveik trečdalis lietuvių (27 proc.) niekada neatranda laiko sau ir savijautos gerinimui, atskleidė „Norstat“ atliktas tyrimas, kurį iniciavo latvių…

Pokalbis su Elena, Saulėja SPA vadovę apie pokyčius naujoves ir sveikatingumą.

Pokalbis su Elena, Saulėja SPA vadovę apie pokyčius naujoves ir sveikatingumą.

Po metų pertraukos, labai džiaugiuosi pranešdamas apie mūsų sugrįžimą su nauju video pokalbiu apie sveikatingumą masažų temoje. Šįkart…

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Nors žinome apie raugintų pieno produktų naudą, daugelis jų vartojame nepakankamai. O jei jau renkamės jogurtą ar varškę, naudingiau,…

0 0 balsų
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Temos
Produktai
Patarimai
Specialistai
Dovanos