Justina Antropik
„Kuo būsi, kai užaugsi?“ – šį klausimą pirmą kartą dažniausiai išgirstame labai anksti. Ieva Plauškutė, psichologė ir „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė, sako, kad įvairiais lūkesčiais žmogus apipinamas nuo mažens, o augant šie lūkesčiai nuolat didėja. Vis dėlto, kartais per didelis spaudimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos – siekiant tobulumo galima patirti rimtų psichologinių sunkumų. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, priduria, kad aukštus lūkesčius suformuoja ir socialiniuose tinkluose matoma pagražinta realybė.
Aukštus lūkesčius lemia aplinka
Pasak I. Plauškutės, visuomenėje įprasta pirmiau vertinti, pavyzdžiui, žmogaus akademinius pasiekimus, o ne asmenines savybes ar gebėjimus. Dėl šios priežasties neretai žmonės vieni kitiems arba sau ima kelti aukštus lūkesčius, nebūtinai atitinkančius galimybes.
„Spaudimas „kažko“ pasiekti ypač auga baigiant mokyklą, pradedant rinktis tolimesnį profesinį kelią. Neretai aukštus lūkesčius kelia tėvai. Labai svarbu atrasti sveiką balansą ir prisiminti dėl ko tai daroma – ar dėl to, kad padėtume vaikui susikurti sėkmę, o gal dėl to, kad savo vaiko sėkmes ir nesėkmes laikome savo tėvystės rezultatu ar įvertinimu“, – pastebi psichologė.
Jos teigimu, spaudimą jauni žmonės patiria ir iš švietimo įstaigų bei bendraamžių. Mokykloje tikimasi, kad bus atitikti aukšti akademiniai standartai, o bendraujant su bendraamžiais – socialiniai. Didelę įtaką gali daryti ir vyresnės kartos keliami aukšti lūkesčiai.
„Šiandien iš 25-ečio tikimės, kad jis bus baigęs universitetą, turės darbą, gyvenimo partnerį, vaiką ir nuosavą būstą. Taip yra todėl, kad prieš 20 ar 30 metų tai buvo gana įprasta, tačiau šiandieniniame pasaulyje tokie tikslai nėra itin realistiški, o gal net ne tokie patrauklūs jaunajai kartai“, – teigia I. Plauškutė.
Įtakos turi ir socialiniai tinklai
Ekspertė įvardija ir dar vieną spaudimo nuolat būti tobulam priežastį – technologijas ir greitą informacijos prieinamumą. Anot jos, šiuolaikiniame pasaulyje informacija yra daug lengviau prieinama, todėl tikima, kad jaunajai kartai turėtų būti lengviau pasiekti aukštesnių rezultatų.
„Tačiau susiduriama su nauju iššūkiu – pasirinkti reikiamą informaciją visame jos sraute ir kritiškai ją vertinti. Nereikėtų atmesti ir socialinių tinklų įtakos. Juose matome tik sėkmės istorijas iliustruojančias nuotraukas ir įrašus, o tai iškreipia tikrovės suvokimą“, – pastebi I. Plauškutė.
Psichologei pritaria ir „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė. J. Antropik teigimu, socialinių medijų įtaką emocinei sveikatai jau pradėjo vertinti ir kai kurios valdžios institucijos. Pavasarį JAV Floridos valstija tapo pirmąja, uždraudusia socialinių tinklų paskyras turėti vaikams iki 14 metų. Viena tokio sprendimo priežasčių – tyrimais patvirtinta socialinių tinklų įtaka prastai vaikų psichologinei būklei.
„Socialiniuose tinkluose tikrai vis dar vyrauja tendencija, kai nuotraukose – vien šypsenos, kadrai iš įspūdingų kelionių, skaniausias maistas ir paklusnūs vaikai. Tokie kadrai gali kelti neadekvačius lūkesčius gyventi „instagraminį“ gyvenimą, o to nepasiekus galime jaustis prastesni už kitus, nepasisekę“, – pastebi J. Antropik.
Anot jos, kiekvieną matomą džiaugsmingą akimirką socialiniuose tinkluose reikėtų vertinti kritiškai, nelyginti savęs su kitais ir prisiminti, jog už laimingų kadrų gali slėptis ir kitokia realybė.
Ilgalaikis spaudimas turi pasekmių
„Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė atkreipia dėmesį, kad kultūrose, kuriose vyrauja aukšti lūkesčiai asmens sėkmingumui, ženkliai aukštesnis ir su psichologiniais sunkumais susiduriančių žmonių skaičius. Anot jos, ilgą laiką patiriamas spaudimas būti tobulam ir neklysti gali turėti neigiamas pasekmes.
„Nepavykus išpildyti lūkesčių, žmogus ima save kaltinti, jaustis niekam tikusiu, dažnai izoliuojasi nuo kitų. Vienišumas, nerimas stresas ir žema savivertė dažniausiai sutinkamos nuolatinio spaudimo pasekmės. Tiesa, jam užsitęsus gali atsirasti ir rimtesnių psichologinių problemų, tad labai svarbu laiku rasti sau tinkamą pagalbą“, – sako I. Plauškutė.
Psichologė priduria, kad dažnai aplankant mintims apie menkavertiškumą, vertėtų peržvelgti savo išsikeltus tikslus – galbūt nusimatyti juos mažiau ambicingus, daugiau dėmesio skirti tarpiniams pasiekimams bei laimėjimams. Jei išsikelti tikslai vargina, kelia nerimą ar kitas nemalonias būsenas, verta savęs paklausti, ar išsikeltas tikslas tikrai yra tai, ko trokštama.
„Lūkesčiai, kad viską darysime tobulai yra mūsų įprasta kultūros dalis. Mums labai natūralu klaidas priimti kaip nesėkmės, o ne kaip natūralaus mokymosi proceso dalį, kuri yra būtina augimui. Vis dėl to perfekcionizmas gali kelti įtampą, nerimą ir didelę klaidų baimę, tokiu būdu ribojant mūsų kūrybiškumą ir drąsą. Prasminga susitelkti į patį procesą ir didesnį dėmesį skirti pasiekimams jo eigoje bei išmoktoms pamokoms“, – pataria I. Plauškutė.