Treniruotės skatina organizmą gaminti endorfinus – natūralius “laimės hormonus”.

Treniruotės skatina organizmą gaminti endorfinus – natūralius “laimės hormonus”.

Užsiimant mėgstama veikla natūraliai mes ja džiaugiamės, mėgaujamės. O tuo būdu gaminasi laimės hormonai, tokie kaip endorfinai. Fizinis aktyvumas yra paprastas būdas įveikti neigiamas emocijas. Treniruotė padeda kovoti su depresija ir apatija. Norint pasiekti daugiau laimės gyvenime užtenka tik treniruotės? Kaip tai vyksta?

Endorfinai- laimės hormonai

Yra keletas laimės hormonų, tarp kurių ir endorfinas. Sąvoka „laimės hormonas“ būtent tai ir apibūdina: keturis hormonus, kurie padeda mums pajusti ryšį su kitais, laimę ir malonumą. Kiekvienas iš keturių laimės hormonų – serotoninas, oksitocinas, dopaminas ir endorfinas, veikia skirtingai. Todėl suprasdami laimės hormonų kilmę ir veikimo principą, galime savo viduje surasti ar pasigaminti laukiamus laimės jausmus. 

Natūralūs opiatai.

 Kurie gaminami nervų sekrecijos liaukose. Jie padeda žmogui susidoroti su skausmu. Tai paaiškina, kodėl atsiranda noras  „išsikrauti“ fiziškai po įtemptos dienos. Endorfinai sukelia malonumą ir mažina skausmą bei stresą.

Endorfinai, pojūčio prasme, yra stipriausias laimės hormonas – jiems išsiskyrus visą kūną apima šilta euforija. Šių hormonų poveikis yra panašus į opioidų, o, kai kurių tyrimų duomenimis, endorfinai gali veikti net kelis kartus stipriau! Tačiau tikroji jų funkcija yra malšinti skausmą. Endorfinai išskiriami susidūrus su fiziniu skausmu ar stresu, tačiau dažniausiai su jais susiduriama sporto, masažo, valgymo ar lytinių santykių metu. Būtent dėl šios priežasties bėgimo metu gaunamas endorfinų pliūpsnis dažnai vadinamas „bėgiko euforija“. Kai atletai savo kūną spaudžia iki didžiulio diskomforto ribos, organizmas išskiria didelį endorfinų kiekį, kuris numalšina kūno skausmą ir sukelia svaiginantį jausmą. Šis pojūtis neretai motyvuoja pradėti intensyviai sportuoti.

Kaip gali pasireikšti endorfinų trūkumas?

Pasireiškiantis nerimas, depresija, nemiga, impulsyvumas, padidėjęs jautrumas skausmui gali signalizuoti apie tai, jog mums trūksta endorfinų, kurių galime gauti judėdami.

Kas gali padidinti endorfinų kiekį kraujyje?

–Tokios emocijos kaip juokas ir verkimas padeda irgi išsiskirti endorfinams. Taip pat veikia ir masažas, juodas šokoladas, sportas (ypač grupinis sportas), šokiai, mėgstamas maistas (ypač aštrus), kūrybinė veikla. Vėlgi didelį vaidmenį atlieka pats judėjimas, kuris, nesvarbu, kokios rūšies, tačiau sukelia laimės pojūtį.

Yra keletas kitų teigiamų mankštos padarinių psichinei sveikatai:

Pagerėja atmintis – dėl endorfinų ir nervų sistemos veikimo, kuris stimuliuoja naujų smegenų ląstelių augimą, gerina dėmesio koncentraciją. Didėja pasitikėjimas savimi. Gerėja miego kokybė. Kelis kartus per savaitę atliekami aerobiniai pratimai, padidina širdies susitraukimų dažnį, todėl pasiekiama geresnė fizinė forma. Sustiprėja imunitetas – mažinant kortizolio (streso hormono) koncentraciją. Atsiranda atsparumas – mankšta gali padėti geriau įveikti protinio ir emocinio gyvenimo iššūkius.

Būkime laimingi

Todėl judėjimas yra svarbus faktorius mūsų apskritai savijautai tiek fizinei tiek vidinei. Natūraliai galime sau suteikti laimės, tad kodėl nepradėjus po truputį siekti tos laimės? O juk išvada paprasta- reikia judėti. Tuomet mūsų savijauta padėkos. Mes jausimės labiau atsipalaidavę, patirsime mažiau streso, o ir mankštos metu, gaminantis endorfinams, būsime laimingesni!