Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai sukurti mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau jų svarba labai didelė. Šie vaistai skirti bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis. Gydant antibiotikais, svarbiausia skirti juos kuo siauresnio spektro, kuris mažiau paveiktų naudingas žmogaus organizmui bakterijas.

Kokie pagrindiniai racionalaus antibiotikų vartojimo principai? Apie tai pokalbis su VUL Santaros klinikų gydytoja klinikine farmakologe Simonita Alaburde.

Antibiotikais gydomos ne visos ligos

Gydytojui tiksliai nustatyti, kokios kilmės yra infekcija – virusinės ar bakterinės  padeda detalus paciento ištyrimas: surinkta ligos anamnezė, paciento fizinė apžiūra bei atliktų kraujo tyrimų rezultatai. Pasak klinikinės farmakologės Simonitos Alaburdės, antibakteriniai vaistai skiriami tik tuomet, kai ligą sukelia bakterijos ir remiamasi žinomo arba įtariamo ligos sukėlėjo jautrumu konkrečiam antibiotikui. Sloga, gripas, bronchitas, COVID‘as, hepatitas ir dauguma kitų virusų sukeltų ligų antibiotikais negydoma, nes virusinių infekcijų jie neveikia ir ligos išeičiai neturi jokios reikšmės.

Nors šie prieš bakterijas nukreipti vaistai pradeda veikti iš karto, tikėtina, kad pats sergantysis pagėrėjimą pajus tik po 2-3 dienų. Ne visada įmanoma sužinoti konkretų ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, tad, jei praėjus kelioms dienoms pagerėjimo nėra, reikia informuoti gydantį gydytoją, kuris nuspręs, ar reikia koreguoti gydymą. Deja, mūsų visuomenėje dar tebėra gajus savigydos fenomenas. Pacientas, dažniausiai neturėdamas tiek žinių, kad galėtų objektyviai įvertinti ligos priežastį, požymius, gydymo rezultatus, laukia greito pasveikimo ir neretai pats sugalvoja, jog jam reikia antibiotikų, užsilikusių vaistinėlėje. Neteisingas, savavališkas antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą, gali lemti neefektyvų gydymą bei pridaryti daugiau žalos, nei naudos.

Kokie požymiai skatintų kreiptis į gydytoją

Nepageidaujami poveikiai gali pasireikšti vartojant bet kokius vaistus. Ne išimtis ir antibiotikai, kurių terapijos nauda yra didelė. „Nepageidaujamas šių vaistų poveikis priklauso nuo konkretaus antibiotiko, gydymo trukmės, individualių paciento savybių. Jis tikrai nepasireiškia kiekvienam vartojančiam,“ – sako gydytoja. Atsiradę bėrimai, patinimas ir apsunkintas kvėpavimas, klausos pablogėjimas, virškinamojo trakto sutrikimai – viduriavimas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, vėmimas ar pan., grybelinės infekcijos, pačios ligos simptomų paaštrėjimas – tai nepageidaujamas antibiotikų poveikis. Pasireiškus bent vienam iš jų, reikia kuo skubiau apie tai pranešti gydytojui, kuris nuspręs dėl gydymo koregavimo.

Neteisingas antibiotikų vartojimas mažina jų veiksmingumą

Bene didžiausia antibiotikų vartojimo klaida  – savavališkas gydymo režimo koregavimas: per ankstyvas gydymo nutraukimas pasijutus geriau, dozės sumažinimas ar padidinimas. Klinikinė farmakologė S. Alaburdė primena, kad vaisto lapelyje nurodytas gydymo režimas yra ištirtas ir patvirtintas klinikiniuose tyrimuose kaip užtikrinantis geriausią gydymo rezultatą. Jeigu nurodyta vaistą vartoti kas 6 valandas, taip reikėtų ir daryti. Laiku neišgėrus vaisto, kitu metu jo nereikėtų dubliuoti, taip pat nelaužyti, netrinti tablečių, jeigu nenurodė gydytojas.

Esant užsilikusioms tabletėms iš ankstesnio vartojimo, apie tai pravartu informuoti gydytoją – jei gydymui bus skirti tokie pat antibiotikai, vaistų teks pirkti mažiau. Antibiotikų galiojimo laikas nėra trumpas, kartais gali siekti net 5 metus. Tačiau labai svarbu, ar šie vaistai buvo laikomi tinkamomis sąlygomis. Žmonės neretai linkę juos laikyti šaldytuve, nors dažniausiai tai nėra būtina, jiems tinkama ir kambario temperatūra. 

Ko vengti, vartojant antibiotikus

Gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio. Kai kuriais atvejais reikėtų vengti pieno produktų, nevalgyti greipfrutų, negerti jų sulčių (bent kelias valandas po vaistų pavartojimo).

Jeigu paskyrus antibiotikus, pacientas vartoja dar ir kitus vaistus ar vaistažoles, apie tai jis turėtų pranešti gydančiam gydytojui. Kai kurie vaistai ar vaistažolių preparatai gali tarpusavyje sąveikauti su antibiotikais ir nulemti pakitusį vienų ar kitų vaistų poveikį.

Kaip atgaivinti organizmą po antibiotikų

Vartodami antibiotikus, sudarome terpę daugintis kitoms bakterijoms, grybeliams, paveikiame ir tas bakterijas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, žarnyno mikroflorą. Žarnyne yra mums būtinai reikalingų gerųjų bakterijų, jos padeda virškinti, gamina kai kuriuos vitaminus. Norėdami grąžinti pažeistą mikroflorą, sustiprinti imuninę sistemą, į savo mitybą turime įtraukti probiotikų turinčio maisto. Tai natūralus jogurtas, kefyras, fermentuotos daržovės, skaidulingas maistas, patariama gerti daugiau vandens, derinti tinkamą poilsio ir darbo režimą.

Po antibiotikų vartojimo varginant virškinamojo trakto nusiskundimams bei esant nepakankamai mitybai, vaistinėse galima nusipirkti probiotikų ir prebiotikų, nors jie yra būtini ne visais atvejais.

Atsparumas antibiotikams – grėsmė sveikatai

Atsparumas antibiotikams yra didžiulė sveikatos ir saugumo grėsmė pasauliniu mastu. Neteisingai vartojant šiuos preparatus, dalis bakterijų pasikeičia, prisitaiko, nebereaguoja į vaistus, tampa atsparios ir tą atsparumo geną gali perduoti vienos kitoms, netgi ne vien savo palikuonims, o toms, kurios gyvena dabar. „Atsiradus bakterijų atsparumui antibiotikams, tampa sunkiau išgydyti kai kurias šiuo metu įprastas infekcijas, gali sutrikti paciento gydymas, tekti gydyti ilgiau, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Tai tampa iššūkiu, nes reikia ieškoti kitų sprendimų, kurti platesnio spektro antibiotikus, išauga ir gydymo kainos, padidėja mirtingumo rizika. Tik supratimas apie antimikrobinį atsparumą, pakankamas informacijos pateikimas gali sumažinti vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą,“ – teigia Santaros klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simonita Alaburdė.

 
Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Nors žinome apie raugintų pieno produktų naudą, daugelis jų vartojame nepakankamai. O jei jau renkamės jogurtą ar varškę, naudingiau,…

Vaistininkė paaiškino, kodėl sportuojantiems yra būtini žuvų taukai

Vaistininkė paaiškino, kodėl sportuojantiems yra būtini žuvų taukai

Stiprūs raumenys, gera kraujotaka ir energijos antplūdis – dėl šių priežasčių sportuojantys žmonės negali įsivaizduoti savo gyvenimo be…

Tyrimas: lietuviai stresą mažina duše ar vonioje, tačiau kas trečias tam laiko neranda

Tyrimas: lietuviai stresą mažina duše ar vonioje, tačiau kas trečias tam laiko neranda

Beveik trečdalis lietuvių (27 proc.) niekada neatranda laiko sau ir savijautos gerinimui, atskleidė „Norstat“ atliktas tyrimas, kurį iniciavo latvių…

Pokalbis su Elena, Saulėja SPA vadovę apie pokyčius naujoves ir sveikatingumą.

Pokalbis su Elena, Saulėja SPA vadovę apie pokyčius naujoves ir sveikatingumą.

Po metų pertraukos, labai džiaugiuosi pranešdamas apie mūsų sugrįžimą su nauju video pokalbiu apie sveikatingumą masažų temoje. Šįkart…

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Kai norisi deserto, riebią grietinėlę pavasarį keiskite natūraliu jogurtu – organizmas jums padėkos

Nors žinome apie raugintų pieno produktų naudą, daugelis jų vartojame nepakankamai. O jei jau renkamės jogurtą ar varškę, naudingiau,…

0 0 balsų
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Temos
Produktai
Patarimai
Specialistai
Dovanos