Garbaus amžiaus pacientus privalu stebėti atidžiau
„Pacientams iki 50-ies metų amžiaus dažniausiai diagnozuojama išangės įplėša, hemorojus ar išangės karpos. Jei kreipiamasi anksti, kol šios ligos nėra pažengusios, dažnai pakanka medikamentinio gydymo ar minimaliai invazinių procedūrų. Būtent psichologinis pasirengimas patikrai ir galimiems tyrimų rezultatams yra vienas didžiausių iššūkių pacientams. Jų nuostabai, proktologinė apžiūra nebūna skausminga, nors ir sukelia minimalų diskomfortą.
Kitaip būna, kai apsilanko vyresnio amžiaus pacientas, besiskundžiantis kraujavimu iš išangės. Pastaruoju atveju net ir apžiūros metu radus galimą kraujavimo priežastį, dažnu atveju rekomenduoju atlikti papildomą instrumentinį tyrimą – kolonoskopiją. Šio itin reikalingo tyrimo, padedančio įvertinti visą storojo žarnyno dalį, daugelis baiminasi, tačiau veltui. Šiandien jis atliekamas pacientui taikant bendrąją anesteziją, tad jokio diskomforto ar skausmo nejuntama“, – paaiškina chirurgas.
Ž. Židonis taip pat pabrėžia, kad vyresniems pacientams būtina itin atidi patikra, kadangi storosios žarnos vėžys dažniausiai taikosi būtent į vyresniosios kartos atstovus. Liga kasmet diagnozuojama maždaug 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis pacientų, kurių iš vėžio gniaužtų išgelbėti nepavyksta, gydytojo kabinete apsilanko gerokai per vėlai. Laiku pastebėjus storosios žarnos vėžį ir tinkamai paskyrus gydymą – išyvenamumo rodikliai labai pagerėja. Todėl būtina kuo anksčiau atkreipti dėmesį į simptomus, tokius kaip diskomfortas pilve, tuštinimosi įpročių pasikeitimai, kraujavimai iš išangės, svorio kritimas, suprastėjęs hemoglobino rodiklis ir atlikti slapto kraujavimo testą iš išmatų.
„Kadangi didelė dalis senjorų skundžiasi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais bei neretai vartoja kraują skystinančius vaistus, yra tikimybė, kad tai irgi galėtų būti kraujavimo iš išangės priežastis, todėl kiekvieno paciento skundai bei būklė vertinama individualiai.
Tik tinkamai įvertinus paciento nusiskundimus, galimas rizikas ir proktologinio ištyrimo metu rastus pakitimus, galima paskirti detalesnį papildomą ištyrimą ir/arba gydymą. Labai svarbu kuo anksčiau aptikti piktybinį susirgimą, mat negydoma liga yra kur kas sunkiau įveikiama, o išgyvenamumo rezultatai taip pat būna prastesni“, – dalijasi gydytojas ir pabrėžia, kad ir kokios kūno srities apžiūra belauktų, ji visada bus mažiau baugi ir skausminga, nei uždelsta sunkios ligos diagnozė.
