Artėjant šaltajam sezonui ir aplinkui padaugėjus kosinčių bei čiaudinčių draugų ir kolegų, dažnas suskumba stiprinti savo imunitetą įvairiais papildais. Visgi, nors lietuviams, kaip ir daugeliui šiaurės valstybių gyventojų, išties labai trūksta tam tikrų vitaminų, neatsakingas jų vartojimas gali atnešti skaudžias pasekmes – nuo alergijos iki organų pažeidimų.
Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius atkreipia dėmesį, kad lietuviams, kaip ir daugeliui šiaurės valstybių gyventojų, dažniausiai trūksta vitamino D. Šis vitaminas dalyvauja ne tik kaulų formavimosi procesuose, bet kartu ir padeda išlaikyti stiprią imuninę sistemą: pakankamos šio vitamino atsargos gali padėti lengviau apsisaugoti nuo rudenį plintančių kvėpavimo takų infekcijų.
Nors neturėdami sveikatos sutrikimų ir maitindamiesi visavertiškai galime apsirūpinti beveik visais mums reikalingais vitaminais, visgi su maistu pakankamai negauname vienintelio vitamino D, tad jo koncentraciją organizme gydytojas pataria sekti.
„Nors atrodo, kad vasara palepina saulėtomis dienos, tačiau dažnu atveju to neužtenka ir pakankamam šio vitamino kiekiui užtikrinti gali prireikti papildų“, – aiškina P. Jacevičius.
Didelis vitaminų kiekis gali būti žalingas
Gydytojas įspėja, kad per didelis vitaminų kiekis gali būti žalingas sveikatai. „Dažniausiai gali pasireikšti alerginė reakcija: įvairūs odos bėrimai, niežulys. Kiek rečiau, pasiekus toksines dozes, gali sutrikti virškinimo sistema: atsirasti pykinimas, vėmimas, o sunkiais atvejais – net organų pažeidimai“, – vardija specialistas.
Pavyzdžiui, atkreipė dėmesį P. Jacevičius, per didelės vitamino A ar B3 dozės gali pažeisti kepenis, o toksinės vitamino D dozės skatina hiperkalcemiją, kurios metu didėja inkstų akmenų susidarymo rizika. Tad, gydytojo teigimu, itin atidūs turėtų būti priklausantieji jautresnėms rizikos grupėms.
„Paprastai pacientas, pasitaręs su vaistininku, gali pats nuspręsti, kokių papildų šiuo metu jam galėtų reikėti. Tačiau, esant sveikatos sutrikimams, siekiant išvengti alerginių reakcijų, netoleravimo ar norint vartoti papildus maksimaliomis dozėmis, reiktų pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl detalesnio būklės įvertinimo“, – įspėja P. Jacevičius.
Gydytojui pritaria ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Edita Majerienė, atkreipdama dėmesį į P. Jacevičiaus įspėjimą, kad nepasitarus su gydytoju vartojant bet kokius papildus sau galima ne padėti, o pakenkti.
„Geriausiai savo sveikata galite pasirūpinti tik atlikę kraujo tyrimus ir išsiaiškinę, ko konkrečiai trūksta jūsų organizmui. Kadangi šiuolaikiniam, skubančiam žmogui ne visada yra laiko gyvai apsilankyti pas specialistus, galima sau patogiu metu pasinaudoti telemedicina – nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis. Jų metu gydytojai gali ne tik paskirti reikiamus tyrimus, bet ir išrašyti siuntimus“, – atkreipia dėmesį ji.
Vis dar tikime pavojingais mitais
Anot P. Jacevičiaus, visuomenėje apie vitaminus vis dar sklando keli pavojingi mitai.
„Sakoma, kad vitaminų papildai gali atstoti maistą, bet taip tikrai nėra. Geriausiai maisto medžiagas mūsų organizmas įsisavina su maistu.
Kitas, kiek pavojingesnis mitas – jog vitaminai negali pakenkti. Tačiau žmonės, vartodami daug įvairių vitaminų kompleksų, neįvertina jų sudėties, dėl to didėja alerginės reakcijos ir perdozavimo rizika“, – aiškina gydytojas.
Jis pataria: pagrindinė taisyklė prieš vartojant vitaminus – įsivertinti savo mitybos įpročius. Kiek ji yra visavertė ir kiek maistingųjų medžiagų su ja gauname?
„Dažniausiai, išlaikydami racionalią mitybą ir neturėdami sveikatos sutrikimų, daugumą vitaminų galime gauti su maistu.
Tačiau, sergant virškinimo trakto ligomis, maitinantis specifiškai (nevartojant gyvulinės kilmės produktų ar turint įvairių alergijų maistui) reikėtų įsivertinti galimas maisto produktų alternatyvas, o jų nesant – pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl galimo maisto medžiagų trūkumo bei reikiamų papildų“, – sako specialistas.
Gydytojas P. Jacevičius taip pat pataria vartoti sezoninius vaisius ir daržoves, mat šie turi daugiau mums reikiamų vitaminų ir yra kokybiškesni: sezoninėms daržovėms ir vaisiams reikia kur kas mažesnio techninio apdirbimo nei atgabentiems iš kito pasaulio krašto, o tai reiškia, kad sezoniniai maisto produktai išsaugo daugiau savo maistingųjų savybių.
7 iš 10 žmonių šventiniu laikotarpiu patiria stresą: kas gali padėti?
Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir…
Ryškėja naujoji sporto realybė: ekspertas atskleidžia, kodėl bendrystė svarbiau nei konkurencija
Sportas Lietuvoje vis dažniau matomas ne tik kaip būdas siekti pergalių, bet ir kaip priemonė burti bendruomenes, mažinti…
Kaip svarbu žiemą leisti aktyviai, norint gerinti vaikų psichologinę savijautą?
Atėjus žiemai, nejučia sugrįžta vaizdiniai iš vaikystės – girgždantis sniegas po kojomis, raustantys skruostai, šilta arbata po pasivaikščiojimo…