Dažniausios traumos – lūžiai ir patempimai
Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovės Linos Karutienės, dažniausiai paslydus ir nukritus žmonės į draudimą kreipiasi dėl sužalotų žastų ar dilbio kaulų. Ypač dažni žastikaulio lūžiai ar išnirimai, o jei krentama ant ištiestos rankos – stipinkaulio lūžiai. Neretos ir čiurnos srities traumos ar net kulkšnių lūžiai, kai paslydus neteisingai pakreipiama koja.
„Deja, bet pasitaiko ir įvairių galvos traumų – nuo sumušimų ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimų, iki itin sunkių galvos traumų, kurioms priskiriami kaukolės kaulų lūžiai bei galvos smegenų ir jų dangalų kraujosrūvos. Lengvesnes galvos traumas – paviršinius galvos sužalojimus ar lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą – dažniau patiria vaikai. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai kreipiasi dėl sudėtingesnių traumų, kurioms neretai prireikia ir operacinio gydymo“, – pasakoja L. Karutienė.
Kada būtina kreiptis į gydytojus?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ medicinos padalinio vadovas Simonas Ūselis pataria nukritus ir susitrenkus galvą nebandyti traumos diagnozuoti patiems – geriausia iš karto kreiptis į gydytojus, kurie apžiūrėję galės tiksliausiai įvertinti traumos rimtumą ir paskirti reikalingą gydymą.
„Be anamnezės surinkimo ir paciento objektyvaus ištyrimo sunku pasakyti, ar patirta galvos trauma – tik paviršinis sužeidimas, ar tam tikro sunkumo smegenų sutrenkimas. Todėl po patirtos galvos traumos, ypač jei jaučiamasi prastai, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicinos pagalbos“, – įspėja S. Ūselis.
Pasak jo, dažniausiai nedvejojama kviesti gydytojus, kai kritimo metu žmogus praranda sąmonę. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai smegenų sukrėtimas apie save praneša ne iš karto, o pirmieji simptomai pasireiškia tik praėjus kelioms valandoms ar net dienoms po patirtos traumos.
„Dėl to, susitrenkus galvą, net jei iš pažiūros sumušimas neatrodo rimtas, svarbu stebėti, ar neatsiranda smegenų sutrenkimui būdingų požymių: galvos skausmo arba svaigimo, esant poreikiui konsultuotis su šeimos gydytoju. O pastebėjus, jog būklė prastėja ar atsiradus naujiems simptomams: pykinimui, vėmimui, nedelsiant kreiptis į medikus“, – į situaciją žiūrėti rimtai pataria specialistas.
Išvengti traumų padeda atidumas
Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovės Linos Karutienės, sumažinti traumų riziką gali padėti paprasčiausias atsargumas: tinkama, žiemos sezonui pritaikyta avalynė, saugesnio maršruto pasirinkimas ir atidumas.
„Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti tinkamais batais – turinčiais storą ir grublėtą padą, žemą kulną ir ilgesnį aulą, padedantį stabilizuoti čiurnos padėtį netyčia pakreipus koją. Tiems, kas mėgsta pasivaikščiojimus mažiau prižiūrimais keliukais, verta įsigyti ir specialius antbačius, padedančius dar labiau sumažinti paslydimo riziką“, – pataria L. Karutienė.
Pasak specialistės, taip pat svarbu nepamiršti atidumo: įdėmiai stebėti kelyje esančias kliūtis, identifikuoti slidžius ruožus ir, jei įmanoma, jų vengti. Taip pat eiti atsargesniu žingsniu, lengvai palinkus į priekį ir ištraukus rankas iš kišenių, lipant laiptais naudotis turėklais.
7 iš 10 žmonių šventiniu laikotarpiu patiria stresą: kas gali padėti?
Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir…
Ryškėja naujoji sporto realybė: ekspertas atskleidžia, kodėl bendrystė svarbiau nei konkurencija
Sportas Lietuvoje vis dažniau matomas ne tik kaip būdas siekti pergalių, bet ir kaip priemonė burti bendruomenes, mažinti…
Kaip svarbu žiemą leisti aktyviai, norint gerinti vaikų psichologinę savijautą?
Atėjus žiemai, nejučia sugrįžta vaizdiniai iš vaikystės – girgždantis sniegas po kojomis, raustantys skruostai, šilta arbata po pasivaikščiojimo…